„Techprizmė“. ICO beprotybės atgarsiai sklinda ir 2023 m.

2017–2018 m. pirminiai kriptovaliutų siūlymai (ICO) čiuožė ant bangos, o jų kontekste garsiai skambėjo ir lietuviški startuoliai. Pasinaudodami šia, tuo metu naujoviška finansavimo priemone, lietuvių įkurti projektai pritraukdavo dešimtis milijonų eurų. Apie tai ir kitas naujienas – VŽ technologijų savaitės apžvalgoje.

ICO savo esme buvo panašesnis į sutelktinį finansavimą per tokias platformas kaip „Kickstarter“, nei į tokius labiau tradicinius lėšų pritraukimo būdus kaip IPO. Pavyzdžiui, didžiausią istorijoje lietuvišką ICO 2018 m. užbaigė kriptovaliutų bankas „Bankera“. Jo metu pritraukta net apie 140 mln. Eur, o BNK kriptovaliutos vienetų tuomet įsigijo net 90.000 investuotojų.

ICO „kabliukas“ – toks lėšų pritraukimo instrumentas buvo praktiškai visai nereguliuojamas. Jau vien tai reiškė, kad rizika likti tuščia, ar bent jau apytušte kišene, yra didžiulė. Žvelgiant retrospektyviai, grąžą investuotojams atnešė tik labai nedidelė dalis ICO, o ne vienas iš jų žetonų pirkėjus paprasčiausiai apgavo. Net ir ICO laikų projektai, kuriuos būtų galima vadinti sėkmingais, nedėjo pernelyg daug pastangų tam, kad palaikytų savo išleistų žetonų vertę.