Lenktynės su dirbtiniu intelektu

Publikuota: 2018-07-19
Atnaujinta 2018-07-19 13:51
Kontoros nuotr.
Kontoros nuotr.
advokatų kontoros GLIMSTEDT partneris

Šiuolaikinės technologijos, kurių reklamose nespindi raidelės AI, atrodo kaip praėjusio amžiaus atgyvena. Privačios korporacijos investuoja milijardus, dirbtinio intelekto algoritmai apdoroja milžiniškus duomenų srautus, o be jo pagalbos neišsiverčia nei išmaniųjų telefonų virtualieji asistentai, nei finansų ar transporto sektoriai.

Dirbtiniam intelektui vis giliau prasiskverbiant į visuomenei jautrias sritis, tokias kaip gyvybės draudimas, bankai, investicijos ar sveikata, vyriausybės ėmėsi iniciatyvų kurti teisinę bazę, turinčią užtikrinti ne tik naujųjų technologijų vystymąsi, bet ir mums artimų vertybių išsaugojimą. Savo pozicijas dirbtinio intelekto klausimais jau išreiškė Prancūzija (Cédric Villani ataskaita) ir Kinija, planuojanti užimti pirmaujančias pozicijas investuodama į tyrimus ir remdama susijusius verslus. Strategiją turi Suomija, o Vokietija dirba keliomis kryptimis, siekdama išlaikyti lyderystę pramonės sektoriuje, kuris vis labiau įtraukia ir dirbtinio intelekto sprendimus. Galiausiai šių metų balandžio pabaigoje komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ pristatė ir Europos Komisija (EK). Siekdama Europos lyderystės dirbtinio intelekto srityje, EK yra nusiteikusi didinti finansavimą, pasiruošusi įvertinti kilsiančius socialinius-ekonominius iššūkius ir jiems pasiruošti, taip pat - sukurti etinę bei teisinę bazę, kuri leistų išsaugoti Europos vertybes besikeičiančioje aplinkoje.

Kartais tokie vyriausybių planai atrodo kaip lenktynės su pačiu dirbtiniu intelektu, kuris jau veikia, o mes bandome jį sureglamentuoti atbuline data. Tad kyla klausimas - ar mes sugebėsime nustatyti dirbtinio intelekto veikimo taisykles, ar tiesiog teks konstatuoti faktą ir apibrėžti tai, kas ir taip yra akivaizdu?

Kaip ir daugelis technologinių naujovių, dirbtinis intelektas kelia tam tikras rizikas. Prekiaujant akcijų biržose jau dabar naudojami algoritmai, kurie atlieka įspūdingus skaičius operacijų per labai trumpą laiką, tai leidžia uždirbti neblogus pelnus, tačiau štai 2010 m. gegužės 6 d. per keliolika minučių „Dow Jones“ indeksas nukrito daugiau nei 1.000 punktų, o po to staiga vėl pradėjo kilti. Ir nors tai truko trumpą laiko tarpą, bet sukėlė daug nerimo. Šio kritimo priežastys nuodugniai tirtos, buvo pareikšti ir kriminaliniai įtarimai. Specialistai vis dar diskutuoja, kas buvo lemiamas veiksnys, tačiau akivaizdu, kad algoritmai, vykdantys didelio dažnio prekybą, turėjo tam įtakos.

Akcijų prekybos taisyklės nuo to laiko jau apribojo dalies metodų taikymą, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas sukurs naujų iššūkių, o, kaip rodo praktika, teisinis reglamentavimas atsiranda tik kilus nenumatytoms pasekmėms. Korporacijos ir startuoliai kuria ir bando dar įvairesnes dirbtinio intelekto pritaikymo formas, o įstatymų leidėjai ir reguliuotojai apie jas dažniausia sužino tik paskutinėje stadijoje. Situacijos nepalengvina ir tai, kad valstybės dėl dirbtinio intelekto turi ne tik ekonominių interesų.

Europos siekis neatsilikti ir reguliuoti dirbtinį intelektą yra sveikintinas ir atspindi geopolitinę realybę: JAV korporacijos šiuo metu pirmauja kuriant dirbtinio intelekto sprendimus ir jų diegimo nederina su ES, Kinija skatina dirbtinio intelekto diegimą valstybiniu lygiu ir naudoja sau naudingiems tikslams. Mažosioms valstybėms nustatant ES veikimo kryptis reikia būti ypač budrioms ir aktyvioms derybose dėl reikiamų instrumentų, nes, priešingu atveju, galime paskęsti didžiųjų interesų vandenyne.

Lietuva, kad neliktų ties starto linija, jau šiandien turi nusistatyti strategines kryptis. Mūsų mokslininkai dalyvauja kuriant naujausias technologijas ir gali tikėtis gerų rezultatų atskiruose projektuose, tačiau mums vargu ar pavyks tapti pirmūnais dirbtinio intelekto varžybose, o reguliavimo prasme greičiausia teks atsiremti į ES institucijų vykdomas iniciatyvas ir tiesiog perkelti jų kuriamą teisinę bazę į nacionalinę teisę.

Kita vertus, mes galime aktyviai formuoti savo pozicijas ir joms atstovauti ES institucijose, kai bus rengiami teisės aktai. Lietuvai būtų ypač naudinga išlaikyti ES poziciją, kad kuo daugiau dirbtinio intelekto sprendimų būtų lengvai prieinami smulkiam ir vidutiniam verslui, nes tai leistų įmonėms, neturinčioms didelių išteklių inovacijoms, išlikti konkurencingoms tobulėjant technologijoms. Taip pat mes galėtume siekti, kad ES institucijos daugiau dėmesio atkreiptų ne tik į ekonominius ir socialinius dirbtinio intelekto pritaikymo padarinius, bet ir grėsmes nacionaliniam saugumui – prisimenant Rusijos prezidento V. Putino frazę “Kad ir kas betaptų lyderiu šioje srityje [dirbtinio intelekto], tas valdys pasaulį“.

Ir, žinoma, turime užsitikrinti, kad ES institucijos skirtų reikiamą finansavimą mūsų mokslininkams, kurie dirbtinio intelekto sprendimus adaptuotų Lietuvos sąlygoms ir poreikiams.

Komentaro autorius - Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno savivaldybė tapo „Mokslo salą“ valdysiančios įstaigos dalininke

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė tapti dalininke viešosios įstaigos, kuri valdys Kaune kuriamą...

Mokslas
2018.10.14
Vyriausybė pritarė profesinių mokyklų pertvarkai

Vyriausybė trečiadienį pritarė profesinių mokyklų pertvarkai iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas.

Mokslas
2018.10.10
Nobelio chemijos premija  – už fermentų evoliuciją 3

Trečiadienį Stokholme paskelbti trečiosios Nobelio premijos laureatai. Už pasiekimus chemijos mokslo srityje...

Mokslas
2018.10.03
Nobelio fizikos premija skirta trims mokslininkams 2

Antradienį Nobelio premijų žiuri Stokholme nusprendė apdovanojimą už pasiekimus fizikos srityje skirti trims...

Mokslas
2018.10.02
Nobelio medicinos premija – už naują vėžio terapijos būdą 1

Šiemet Nobelio fiziologijos ir medicinos premija atiteko amerikiečiui Jamesui P. Allisonui ir japonui Tasuku...

Laisvalaikis
2018.10.01
Vyriausybė palaimino LEU rūmų perdavimą Vilniaus kolegijai

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė centrinių Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rūmų perdavimui...

Statyba ir NT
2018.09.26
Ekspertai: pasaulyje – vėžio gydymo proveržis, o Lietuva atsilieka 16

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas...

Laisvalaikis
2018.09.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau