Individuali veikla pagal pažymą: kaip nesuklysti, deklaruojant pajamas

Šiemet, kaip kiekvienais metais, gyventojai turi savarankiškai deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), iki gegužės 2 d. pateikdami metinę GPM deklaraciją, – net ir tuo atveju, jeigu pernai jie buvo išsiėmę individualios veiklos pažymą, tačiau jokių pajamų negavo.

Tokiu atveju deklaracijoje prie individualios veiklos pajamų reikia įrašyti „0“.

Dokumentai ir priemonės

Gyventojas, suteikęs paslaugą arba pardavęs prekę, turi išduoti apskaitos dokumentą.

Tinka tokie dokumentai kaip sąskaita faktūra (jei gyventojas nėra PVM mokėtojas), PVM sąskaita faktūra (jei jis yra PVM mokėtojas), kasos aparato kvitai (jei pajamos apskaitomos kasos aparatu), kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai, pinigų priėmimo kvitai ir pan.).

Gyventojas taip pat turi pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (o jei naudoja kasos aparatą – pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalą), išskyrus atvejus, kai apskaita tvarkoma per nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui posistemį (i.APS).

Praktikoje gyventojai finansinei apskaitai tvarkyti pasirenka kartais neelektroninę buhalterinės apskaitos tvarkymo priemonę – popierinį (atspausdintą) pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.

Tokiu atveju, jei asmuo vykdo kelių rūšių individualią veiklą, jis gali pasirinkti pildyti vieną pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Jame būtų fiksuojamos visų vykdomos individualios veiklos rūšių pajamos ir išlaidos. Arba jis gali pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal skirtingas individualios veiklos rūšis.

Mano manymu, patogiausia yra naudoti el. buhalterinės apskaitos tvarkymo priemonę. Pavyzdžiui, galima naudoti VMI valdomos išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui posistemį (i.APS) arba kitą el. buhalterinės apskaitos tvarkymo priemonę, kuriose pildomas elektroninės formos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas.

Primenu, kad neturėtų būti taikoma tokia praktika, kai informacija apie išlaidas (taip pat ir pajamas) įrašoma tik metų pabaigoje už visus metus. Duomenys pagal minėtas taisykles apie gautas pajamas bei patirtas išlaidas į pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą turi būti įrašomi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos.

Aktualu prisiminti ir tai, kad jei individualią veiklą vykdantis asmuo kitam gyventojui išmokėjo nuomos išmokas už veikloje naudojamą nekilnojamąjį turtą (patalpas), nuo jų privaloma išskaičiuoti ir sumokėti 15% pajamų mokestį ir tokias išmokas deklaruoti VMI.

Be to, vykdant statybos darbų veiklą, statybvietėje privaloma turėti skaidriai dirbančio ID, kurį galima gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje („Sodroje“).

Individualios veiklos registravimas

Apskritai individuali veikla yra tokia savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Tai gali būti bet kokio pobūdžio savarankiška komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus NT pardavimo ir (ar) nuomos veiklą bei finansinių priemonių sandorius.

Pastarieji pagal GPM įstatymą nelaikomi individualia veikla. 

Pavyzdžiui, jei gyventojas nuolat nuomoja NT arba nuolat perka, parduoda įmonių akcijas, tai nebus laikoma individualia veikla.

Influencerių veikla

Individuali veikla gali atsirasti įvairiais atvejais.

Pavyzdžiui, jei influenceris (tai veikla, kai prekės ar paslaugos nėra pardavinėjamos, tačiau jos yra reklamuojamos) vienkartiniais atvejais pareklamuoja tam tikras prekes (pvz., kartą ar du metuose), už paslaugas gautas atlygis galėtų būti apmokestinamas pagal paslaugų sutartį kaip už ne individualios veiklos paslaugas išmokėtos apmokestinamosios išmokos. 

Jos apmokestinamos 15% GPM tarifu (jei neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus, o jei viršija – taikomas 20% tarifas). 

Tačiau jei reklamos veikla socialiniuose tinkluose vykdoma tęstinį laikotarpį ar nuolat, influenceris tokią veiklą gali vykdyti tik su individualios veiklos pažyma (tai bus veikla, susijusi su reklamos veikla).

Kriptoturto pajamos

Jei gyventojas nuolat vykdo kriptoturto pirkimo ir pardavimo sandorius, jis taip pat turi registruoti individualią veiklą su pažyma.

Neaiškumų gali kilti, jei už suteikiamą kriptoturtą gaunamos palūkanos (angl. crypto staking). Tokiu atveju svarbu žinoti, kad gyventojo turimo kriptoturto pervedimas ir laikymas platformoje ar keitykloje, siekiant gauti atlygį – palūkanas už jos laikymą toje platformoje ar keitykloje – sukelia mokestines pasekmes gaunamų palūkanų atžvilgiu.

Neatlygintinai gaunamas kriptoturtas (už vadinamąjį crypto staking) kaip palūkanos už suteikiamą kriptoturtą apmokestinamas taip:

• kaip kitos palūkanos taikant 15 (20)% GPM tarifą, jeigu nevykdo su kriptoturtu sandoriais susijusios individualios veiklos (15 (20)% GPM tarifas taikomas ta pačia GPMĮ 6 str. 1, 1–2 dalyse nustatyta tvarka, kaip ir kito (ne individualios veiklos neregistruotino) turto pardavimo pajamoms, t. y. priklausomai nuo to, ar viršijama 120 VDU suma, ar ne), ARBA
• kaip individualios veiklos pajamos taikant 15% GPM, jeigu gyventojas verčiasi su kriptoturto sandoriais susijusia individualia veikla.

Kai gautą kriptoturtą, tokį kaip palūkanas (neatlygintinai), gyventojas parduos, jis bus apmokestinamas GPM įstatymo nustatyta tvarka: 

• kaip kito turto pardavimas, ARBA
• jei asmuo vykdo individualią veiklą – kaip šios veiklos pajamos.

Privalomi mokesčiai ir įmokos

Reikia neužmiršti, kad vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą gyventojas turi mokėti:

• GPM;
• privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas;
• valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas;
• priklausomai nuo pajamų dydžio ir prekių įsigijimų iš Europos Sąjungos (ES) šalių bei paslaugų, kurių suteikimo vieta laikoma Lietuva, įsigijimo iš užsienio šalyse įsikūrusių asmenų (pvz., iš tam tikrų platformų), gali atsirasti prievolė mokėti PVM.

Pajamų ir išlaidų fiksavimas: kaip nesuklysti

• Gyventojams svarbu nepamiršti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašyti ir išlaidas, susijusias su individualia veikla. Žurnale turi būti įrašomos visos išlaidos, patirtos pagal visus su individualia veikla susijusius sandorius (jeigu leidžiamiems atskaitymams priskiriamos faktiškai patirtos išlaidos).

Šiuo atveju patariu tokias išlaidas iš karto – tą pačią dieną, kada jos laikomos patirtomis, įrašyti žurnale.

Gyventojai taip pat turi neužmiršti įrašyti visų sandorių pajamų. Tokiu atveju vertėtų tą pačią dieną, kai jau laikoma, kad gyventojas gavo pajamas, jas pažymėti žurnale. Žurnale turi būti įrašomos pagal visus sandorius, susijusius su individualia veikla, gautos pajamos.

• Gyventojams gali kilti neaiškumų, kaip pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale įrašyti pajamas ir joms tenkančias išlaidas, kai, pavyzdžiui, gyventojas prekiauja atitinkamu turtu virtualiosiose platformose, keityklose ir pan.

Tarkime, asmuo nuolat vykdo kriptoturto pirkimus, pardavimus įvairiose kriptokeityklose. Jeigu sudaromi sandoriai fiksuojami, pavyzdžiui, el. platformoje gyventojo vardu turimoje virtualiojoje keitykloje (skaitmeninėje piniginėje) ir informacinėse sistemose suformuojami el. dokumentai – ataskaitos, tai tokie dokumentai, kaip papildomi finansinės apskaitos registrai, yra pakankami dokumentai pajamoms ir išlaidoms pagrįsti.

Bet tokiu atveju yra svarbi sąlyga, kad iš šių ataskaitų (dokumentų) būtų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis. Pavyzdžiui, jei juose matosi kiekviena įvykusi operacija – kada, kas, kiek, kokio atitinkamo kriptoturto pirko bei pardavė, kokia pajamų suma gauta ir kokios išlaidos patirtos ir pan.

Neretai gyventojai, aktyviai prekiaujantys kriptoturtu, tokius sandorius sudaro keliose el. platformose. Tokiu atveju ataskaitiniai duomenys pagal gyventojo turimas ataskaitas apie kiekvienoje iš platformų per atitinkamą mėnesį sudarytus sandorius turi būti fiksuojami atskirose pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo eilutėse.

• Gyventojams svarbu nesupainioti, kada pripažinti pajamas – ar tada, kai gavo piniginį atsiskaitymą, pavyzdžiui, pavedimą į sąskaitą, ar tada, kai išrašė PVM sąskaitą faktūrą.

Šiuo atveju primenu, kad gyventojas pajamas gali pripažinti:

a) pagal pinigų apskaitos principą – tada pajamos pripažįstamos faktiniu pinigų gavimo momentu (pavyzdžiui, banko pavedimu gyventojas gavo pinigus, nors pačių prekių dar klientui neatidavė);

b) pagal kaupimo apskaitos principą – tada pajamos pripažįstamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į sumokėjimo laiką (pavyzdžiui, kai gyventojas išrašė PVM sąskaitą faktūrą prekių perdavimo klientui momentu, nors už prekes bus atsiskaitoma pinigais pagal sutartį, pavyzdžiui, kitą mėnesį).

• Svarbu neužmiršti, pagal kurį principą apskaičiuojamos pajamos.

Todėl primenu, jog kaupimo apskaitos principą turi taikyti tas individualią veiklą vykdantis gyventojas, kuris

• verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas kaip PVM mokėtojas, ARBA
• kuris savo veiklai priskiria (nustatyta tvarka mokesčių administratoriui pateikdamas užpildytą FR0457 formą) ir joje naudoja ilgalaikį turtą.

Taip pat reikia prisiminti, kad, apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, individualią veiklą vykdantys gyventojai, neturintys prievolės taikyti kaupimo apskaitos principo, gali pasirinkti, kurį – pinigų ar kaupimo – apskaitos principą taikyti.

Pasirinkus taikyti kaupimo apskaitos principą, jis privalės būti taikomas iki veiklos pabaigos. Kitais, nei minėti atvejais gyventojas gali taikyti pinigų apskaitos principą.

• Gali taip pat kilti klausimų, kokiomis išlaidomis gyventojai gali mažinti individualios veiklos pajamas.

Primenu, kad šių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams tvarka patvirtinta finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303. 

Pagrindinis principas tas, kad tokios išlaidos turi būti įprastinės ir susijusios su gyventojo individualios veiklos pajamų uždirbimu.

Pavyzdžiui, tokios išlaidos apima prekių, medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo išlaidas, nuomos, reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio išlaidas, valstybinio socialinio, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, privalomas rinkliavas, mokesčius ir kitas išlaidas, jeigu jos susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu).

Taip pat svarbu atskirti išlaidas, kuriomis negalima mažinti individualios veiklos pajamų. Pavyzdžiui, gyventojas vykdo prekybą internetinėje platformoje, pardavinėja knygas. Tačiau įsigyja įvairių sodo reikmenų, žemės ūkio įrankių ar kitų daiktų, kurie nėra tiesiogiai susiję su jo vykdoma knygų prekyba. Tokių išlaidų negalima įrašyti pajamų ir išlaidų žurnale, nes jos nėra įprastinės gyventojo veiklai – tokios išlaidos nesusijusios su pajamų iš individualios veiklos gavimu.

• Galiausiai paminėsiu, kad siekiant palengvinti administracinę naštą individualią veiklą vykdantiems asmenims apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, yra alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka.

Pagal ją individualios veiklos pajamų gavęs gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais pripažinti sumą, lygią 30% gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų sumos.

Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą sumą nėra reikalaujama faktinių išlaidų pagrįsti atitinkamais dokumentais.

Tačiau ši alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.

Specialistai konsultuoja – rubrika, kurioje įvairių sričių ekspertai pataria „Verslo žinių“ skaitytojams jiems aktualiais klausimais. Savo versle ar profesinėje veikloje susidūrėte su iššūkiais – klauskite straipsnio šone ar pabaigoje esančioje specialioje formoje „Siūlau temą“ arba [email protected]. Redakcija parinks ekspertus, kurie padės rasti sprendimus.