Kada geriau įmonei skolintis banke už 6%, o kada verta išleisti obligacijas ir už 12%

Rokas Bancevičius, atsinaujinančios energetikos įmonių grupės „Green Genius“ finansų vadovas, teigia, kad bankų paskolos ir obligacijos yra du produktai su savais pranašumais ir trūkumais. 

„Abu tinkami ir reikalingi skirtingose situacijose. Bankų finansavimas yra pigesnis nei obligacijos. Tačiau pigumas ateina kartu su griežtesnėmis sąlygomis“, – kalba R. Bancevičius.  

Be to, pats paskolos suteikimo procesas gali būti ilgesnis, pinigų panaudojimo atvejai mažiau lankstūs ir panašiai.

O obligacijos yra brangesnis instrumentas, tačiau sąlygos ir ribojimai yra laisvesni. 

„Iš esmės projektams, kur investuotojas vertę sukuria per palyginti trumpą laiką (pavyzdžiui, NT ar saulės elektrinės pastatymą) brangesnė obligacija gali atsipirkti dėl sutaupyto laiko ir lankstumo statybos metu“, – tęsia R. Bancevičius.

Kitas pavyzdys galėtų būti verslo plėtra, kai obligacijų instrumentas vėlgi pagreitina plėtrą dėl savo lankstumo. Pasiekus norimus plėtros rezultatus ir rodiklius, investuotojas grįžta prie pigesnio ilgalaikio bankų finansavimo. 

„Taigi turime du įrankius, kurie yra abu naudingi skirtingoms situacijoms spręsti“, – paaiškina  „Green Genius“ finansų vadovas.

Giedrius Audickas, NT plėtros, statybos, paslaugų įmonių grupės „Eika“ finansų direktorius, taip pat kalba, kad įmonių grupė pasirinko skolintis obligacijų rinkoje dėl šio finansavimo produkto lankstumo, palyginti su bankų finansavimu.

„Ypač pradedant naujus projektus ar vykdant naujus įsigijimus. Be to, tai yra viena efektyvaus kapitalo valdymo priemonių, padedanti maksimaliai padidinti akcininkų kapitalo grąžą“, – komentuoja G. Audickas.

Jo teigimu, bankų finansavimas daugeliu atvejų yra pigesnis ir tinkamesnis didesniems projektams, tačiau jis yra mažiau lankstus, ypač projektų vystymo pradžioje. 

„Mūsų požiūriu, bankų finansavimas ir obligacijos yra vienas kitą papildantys produktai, kurie didžiausią vertę kuria naudojami kartu. Tai ir taikome savo projektuose“, – priduria G. Audickas.

Lietuvoje dominuoja verslo kreditai su užstatu. Nors turto įkeitimas iš tiesų mažina išduoto kredito riziką bankui, atitinkamai mokamas palūkanas, verslas Lietuvoje paskolas visgi ima kone brangiausiai euro zonoje. 

Finansininkai pažymi, kad obligacijos paprastai išplatinamos tada, kai finansavimo greitis ir finansavimo struktūros lankstumas bei maža administracinė našta yra aukštesnis prioritetas nei skolintų lėšų kaina, kuri visuomet bus keliais procentais didesnė nei banko skola.

„Jei įmonė yra didelė, gerai žinoma ir patikima – paprasčiau pritraukti investuotojų. Visgi, dažnai investuotojai tikisi didesnės grąžos nei bankų nustatytos palūkanos. Kalbant apie bankus, jie ne viską gali finansuoti, todėl kai nepavyksta suderinti skolinimosi banke, pasirenkamos obligacijos“, – sako Erika Huhtala, „Modus grupės“ direktorė, valdybos narė ir finansų vadovė. 

Tuo metu, kai mobilumo paslaugų, automobilių prekybos, investicijų valdymo ir kitų verslų savininkė „Modus grupė“ skolinosi biržoje (2017 m. ir 2020 m.), situacija buvo tokia, kad bankai taikė itin griežtus reikalavimus – jie sunkiau finansavo verslų plėtrą ir augimą.  

Vertindama tai, kad skolinantis banke paprastai reikalaujama užstato, E. Huhtala kalba, kad tai savaime nėra bloga praktika. Įmonės, išleidusios obligacijas, sukūrusios turto, kurį galima panaudoti kaip užstatą, refinansuojasi pigiau ir išsimoka paskolas per tam tikrą laiką. 

„Taip pat refinansuojantis pigiau yra taupomos įmonių lėšos, kurios gali būti nukreiptos į apyvartines lėšas arba investicijas į verslo augimą“, – priduria E. Huhtala.  

Kam skolinasi iš investuotojų

Nerijus Aukščiūnas, SBA grupės iždo vadovas, pasakoja, kad SBA paprastai skolinasi iš investuotojų išleisdama skolos vertybinius popierius (VP) nekilnojamojo turto projektams, tačiau taip pat ir plėtojant tradicinį SBA baldų gamybos verslą.

Į kapitalo rinkas žengta siekiant diversifikuoti rizikų valdymą ir finansavimo šaltinius. Taip pat turint tikslą mažinti priklausomybę vien nuo bankų finansavimo, kur maža konkurencija ir finansavimo politikos skiriasi nedaug.

„Išplatinę 7 mln. Eur vertės „SBA Furniture Group“ obligacijų emisiją, pirma laiko grąžinome intensyviausius grąžinimo grafikus turinčias paskolas, taip pat sustiprinome laisvą pinigų srautą. O tai leido kompanijai sustiprėti ir pasiruošti naujiems SBA baldų įmonių plėtros etapams Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant „SBA Home“ numatomą gamyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – aiškina N. Aukščiūnas.

Komerciniai bankai kol kas mažina arba nedidina esamo rizikos apetito ir reikalauja aukštos nuosavo kapitalo dalies projekte, kuri būtų užtikrinta pirminiais NT įkeitimais. Tuomet vietos atsiranda aukštesnės rizikos skolintam kapitalui – obligacijoms ar privačiai skolai, kur investuotojai, vis dar būdami saugios skolinimo struktūros dalimi, gali uždirbti aukštesnę grąžą.  

„Taip formuojamas skirtingos rizikos ir skirtingos grąžos finansavimo šaltinių „sumuštinis“ (angl. Capital stack), kuris puikiai atliepia verslo, finansų institucijos bei investuotojų interesus“, – tęsia N. Aukščiūnas.

Jis taip pat kalba, kad investuotojams ypač rūpi obligacijų platintojo patikimumas.

„Projektams, kurie turi stiprų solidžių kompanijų užnugarį, yra skolinama tikrai noriai“, – sako įmonės finansininkas.

Obligacijos SBA grupės įmonių finansavimo struktūrose yra gana naujas instrumentas, tad jis istoriškai ilgai formuotame skolos portfelyje šiuo metu sudaro apie 15%.

„Esame priėmę sprendimą, kad „SBA Furniture Group“, kuri valdo SBA grupės baldų gamybos įmones, finansavimo strategijoje kapitalo rinkos neturėtų viršyti 20% finansavimo dalies“, – priduria N. Aukščiūnas.  

SBA grupės įmonės „SBA Urban“, baldų gamybos įmones vienijanti „SBA Furniture Group“ ir investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“ obligacijomis yra pritraukusios daugiau kaip 100 mln. Eur investicijų ir daugiau kaip 40 mln. Eur jau grąžinta.

SBA grupė dirba tiek su Baltijos regione veikiančiais, tiek užsienio bankais, pvz., Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). 

„Bet kuriuo atveju verslams, vartotojams ir visai ekonomikai būtų tik geriau, jei Lietuvos banko pastangos į mūsų rinką atvesti naują stambų užsienio banką baigtųsi rezultatyviai“,  – sako N. Aukščiūnas.

Marcinas Tomaszewskis, Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko (ERPB) ekonomistas, komentuoja, kad verslų pirmenybė paskoloms, o ne obligacijoms, taip pat teikiama Vidurio ir Rytų Europos regione, nors preferencijos skiriasi, priklausomai nuo šalies ir bendrovių.

„Tai lemia konkrečios šalies ekonomikos išsivystymo lygis, teisinis reguliavimas ir finansinė infrastruktūra“, – komentuoja M. Tomaszewskis.

Tendencijos Europoje

Kalbėdamas apie situaciją Baltijos šalyse, ERPB ekonomistas sakė, kad skolintis išleidžiant obligacijas, palyginti su likusia Europa, čia vis dar nėra populiaru. 

ERPB pateiktais duomenimis, Lietuvos įmonių išplatintos vietos ir užsienio investuotojams bei dar neišpirktos obligacijos šiuo metu sudaro 3,2% BVP, Latvijos – 6,1%, o Estijos – 13,2%.

Pagal neapmokėtus, tik vietos rinkoje išplatintus vyriausybių ir bendrovių skolos vertybinius popierius (VP), spalio duomenimis, Lietuva tarp ES šalių užėmė žemiausią ketvirtą vietą.

„Lietuvoje bendra neapmokėta skolos VP suma sudaro apie 10% BVP, tačiau joje dominuoja Vyriausybės vertybiniai popieriai. Vietos rinkoje išplatintų įmonių skolos VP ir BVP santykis yra maždaug 1%“,  – skaičiuoja M. Tomaszewskis.

Mažiausiai iš vietos investuotojų visoje Bendrijoje išleisdamos vyriausybių ir įmonių obligacijas pasiskolino Estija, Latvija ir Bulgarija (iki 10% BVP). Aktyviausiai vietos kapitalo rinkose ES skolinasi Prancūzijos, Danijos ir Italijos vyriausybės ir verslas (daugiau nei 120% BVP).

Obligacijos ir paskolos: išleidimo sąnaudos, pranašumai ir trūkumai

• Sąnaudos: obligacijų išleidimas susijęs su didesnėmis pradinėmis sąnaudomis, įskaitant pasirašymo mokesčius, išlaidas, patirtas siekiant atitikti teisės aktų reikalavimams. Paskolų pradinės išlaidos gali būti mažesnės, tačiau laikui bėgant gali būti taikomos didesnės palūkanų normos.
• Obligacijų pranašumai: obligacijos suteikia ilgesnio laikotarpio finansavimą. Jos leidžia įmonėms diversifikuoti finansavimo šaltinius ir išvengti priklausomybės nuo bankų.
• Obligacijų išleidimo procesas yra sudėtingesnis ir ilgesnis, reikalaujantis didesnio skaidrumo ir nuolatinio informacijos atskleidimo, o tai gali tikti ne visoms įmonėms.

Šaltinis: ERPB