Biudžetinės mokyklos ir darželiai lieka be 1,2% GPM lėšų: kokios išeitys

Nuo kitų metų keičiasi tvarka dėl 1,2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, kuria gyventojai gali paremti įvairias organizacijas.

Įsigaliojantys Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai numato, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. šią GPM dalį galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos (NVO).  

NVO statuso žyma registruojama Juridinių asmenų registre, užpildžius specialios formos prašymą ir pateikus jį Registrų centrui (RC).

Pasak Mindaugo Samkaus, RC atstovo spaudai, organizacijos NVO statusą Juridinių asmenų registre gali įregistruoti jau ketverius metus, nuo 2020-ųjų rudens.

„Šiuo metu yra daugiau kaip 4.500 NVO statusą įregistravusių organizacijų“, – VŽ nurodo jis.

Atkrenta daug paramos gavėjų 

Minėtieji Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai reiškia iš principo du pagrindinius dalykus.

Pirmasis – organizacijos, norinčios, kad gyventojai joms skirtų savo sumokėto GPM dalį, turi RC pateikti užpildytą specialią formą, kad šis organizacijai suteiktų NVO žymą.

Antras pokytis – ne visos organizacijos, kurias iki šiol iš GPM įmokų paremdavo gyventojai, galės tapti NVO, taigi, būti paramos gavėjomis.

Teisės aktai sako, kad NVO yra nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.

T. y. į NVO apibrėžimą netelpa (ir paramos gavėjomis būti negali) biudžetinės valstybės ar savivaldybės įstaigos – mokyklos, darželiai ir kt.

Tam tikri pokyčiai laukia ir religinių bendruomenių, pavyzdžiui, parapijų. Kad gautų NVO statusą, jos turės įvardinti, kad užsiima ne vien tik religiniais reikalais, bet veikia plačiau, tarkime, teikia labdarą, turi dienos centrus ir pan.

Kol kas dauguma religinių bendruomenių NVO statuso neturi: tarp 4.500 šiuo metu jį įregistravusių organizacijų yra 56 tradicinės religinės bendruomenės ir 2 religinės bendruomenės, nurodo M. Samkus. 

NVO taip pat negali būti sodininkų, daugiabučių gyvenamųjų namų ir pan. bendrijos, šeimynos, taip pat juridiniai asmenys, kurių daugiau nei trečdalis dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis ir kt.

Nemenki praradimai

Organizacijoms, kurios negali įgyti NVO statuso, gyventojai iki šiol gana dosniai skirdavo savo 1,2% nuo GPM.

Pavyzdžiui, 2023 m. daugiau nei 4.000 sodininkų, daugiabučių ir kt. bendrijų iš viso gavo 1,58 mln. Eur GPM paramos, 897 biudžetinės įstaigos – 3,85 mln. Eur, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

928 tradicinės religinės bendruomenės pernai buvo paremtos 1,31 mln. Eur GPM suma.

Didelei daliai biudžetinių įstaigų gyventojų skirta paramos suma nesiekia kelių šimtų eurų, tačiau yra nemažai tokių mokyklų bei darželių, kurie vien pernai gavo keliolika tūkstančių eurų ir daugiau.

Tad GPM netekimas joms gali būti gana rimtas finansinis praradimas.

Politinės partijos ir profesinės sąjungos taip pat negali būti NVO, tačiau joms gyventojai, kaip ir anksčiau, galės atskirai skirti po 0,6% sumokėto GPM.

Galėtų kooperuotis

„Dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų nukentės nemažai biudžetinių įstaigų, o labiausiai – mokyklos ir darželiai. Daug tėvelių mokymo įstaigoms kaip paramą paskiria 1,2% dalį GPM, kad jų vaikams būtų gerinamos švietimo ir kitos būtinos sąlygos“, – sako Laurynas Vonžodas, advokatų kontoros „Akumen“ teisininkas.

Jo teigimu, galimi tam tikri sprendimai, kurie leistų tokioms įstaigoms GPM paramos neprarasti.

„Biudžetinių įstaigų bendruomenės galėtų kooperuotis ir steigti labdaros ir paramos fondus arba viešąsias įstaigas, kurios būtų registruojamos kaip paramos gavėjos ir nevyriausybinės organizacijos“, – galimą išeitį nurodo jis.  

Tačiau tokie sprendimai turi būti gerai apgalvoti, be to, jiems įgyvendinti gali prireikti laiko. Todėl bendruomenės iniciatyvos turėtų imtis artimiausiu laiku.

Tokių juridinių asmenų steigimas gali turėti savų iššūkių, todėl turėtų būti vertinamas individualiai, vieną aplinkybę nurodo L. Vonžadas.

„Viešieji juridiniai asmenys turi turėti savo steigėjus (dalininkus), o tai negali būti biudžetinė įstaiga, nes steigiamas juridinis asmuo nebus laikomas NVO. Jei biudžetinė įstaiga yra mokykla ar darželis, steigėjai galėtų būti mokytojai, vaikų tėveliai, kiti asmenys“, – aiškina teisininkas.

Ne viskas paprasta 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad biudžetinių įstaigų bendruomenės nuolat keičiasi, nes vaikai baigia darželius, mokyklas, o mokytojai keičia darbus. Keičiantis šioms aplinkybėms, dalininkai ilgainiui gali prarasti interesą dalyvauti viešojo juridinio asmens gyvenime.

„Todėl svarbu atsakingai pažiūrėti į tokio juridinio asmens dalininko teisių perleidimo struktūrą, numatant, jog dalininkas, kuris nebeturi intereso dalyvauti valdyme, perleistų dalininko teises naujai ateinančiai biudžetinės įstaigos bendruomenei“, – nurodo teisininkas.

Be to, turės būti rengiami individualūs įstatų projektai, nes gauta parama gali būti naudojama tik viešojo juridinio asmens įstatuose nurodytos veiklos tikslams, todėl standartiniai steigiamo juridinio asmens įstatai nebus tinkami.

Kaip neseniai paskelbė VMI, šiemet gyventojų prašymu skirta parama iš viso sudaro beveik 34 mln. Eur.

Šią sumą išsidalino beveik 24.000 skirtingų gavėjų – paramos gavėjų, meno kūrėjų, politinių organizacijų, profesinių sąjungų ir susivienijimų.