Sukamės žemiau augimo potencialo, jį pasiekti padės agresyviai kilsiančios biudžeto išlaidos

Pageidautina, kad ekonomika augtų visiškai išnaudodama augimo potencialą, – esant ekonominiam aktyvumui žemiau potencialo, atsiranda paskata didinti išlaidas, kad ūkis augtų sparčiau, taip generuotų didesnes pajamas verslui, gyventojams ir biudžetui.

O kai ekonominis aktyvumas yra didesnis nei potencialus, kyla perkaitimo grėsmė.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skaičiavimu, šiuo metu esame nepakankamo ekonominio aktyvumo fazėje. Todėl rinkimų metais suprojektuotas spartesnis 2025 m. biudžeto išlaidų augimas turės teigiamą efektą.

2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kitąmet sudarys 17,98 mlrd. Eur, o išlaidos – 23,02 mlrd. Eur. Palyginti su 2024 m. valstybės biudžetu, pajamos auga 1 mlrd. Eur, arba 5,9%, o išlaidos 2,4 mlrd. Eur, arba 11,7%. 

Kai kurie ekonomistai rinkimų metų biudžetą pavadino „agresyviu“ dėl dukart sparčiau augsiančių išlaidų nei pajamų.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, kitąmet fiskalinio skatinimo mastas padidės, tačiau suplanuotas biudžetas nekelia rizikos šalies finansiniam ir kainų stabilumui.

LB skaičiuoja, kad kitų metų biudžete projektuojamas valdžios sektoriaus deficitas dėl gerėjančios ekonominės padėties galėtų sumažėti 0,3 proc. punkto – iki maždaug 1,9% BVP. Tačiau dėl didinamų išlaidų deficitas padidės 0,8 proc. punkto, iki maksimaliai ES fiskalinės drausmės taisyklėmis leistinos 3% BVP ribos.

„Tokiame kontekste, kai mes vis dar turime ekonomikos aktyvumą žemiau potencialiojo lygio, tai vertintina kaip anticiklinė paskata ekonomikai augti sparčiau ir turėtų padėti panaikinti šitą atotrūkį artimiausiais metais“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant kitų metų biudžeto projektą sakė Vaidotas Tuzikas, LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Kaip pateikta grafike, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skaičiavimu, ekonominis aktyvumas nuo potencialaus 2024 m. atsiliko 2,7%, tačiau projekcijos rodo, kad atotrūkis 2025 m. sumažės iki 2,1%, o visai bus panaikintas apie 2027 m.

Palyginkime: Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies realusis BVP, pernai stagnavęs (augo tik 0,3%), šiemet padidės 2,3%, o 2025–2027 m. augimas vidutiniškai paspartės iki 2,9%.

Erdvės reaguoti į krizes bus mažiau

Mindaugas Liutvinskas, finansų viceministras, kalba, kad pagal biudžeto balansą Lietuva, kaip ir kitos regiono šalys, susiduriančios su panašiais gynybos ir senėjančios visuomenės finansavimo iššūkiais, „neiškrenta iš konteksto“. Pavyzdžiui, Latvija 2025 m. planuoja 3% BVP biudžeto deficitą, o Lenkija – 5%.

Nors projektuojama didesnė viešųjų finansų skola, į kurią atkreipė dėmesį LB ir Valstybės kontrolė savo išvadose, pasak viceministro, Lietuvos skolos lygis išliks vienas mažiausių ES ir euro zonoje.

Pagal Finansų ministerijos pateiktą projekciją, valdžios sektoriaus skola nuo dabartinių 39,4% 2025 m. padidės iki 43,2% BVP. ES ir euro zonos skolos vidurkis 2023 m. siekė atitinkamai 81% ir 87%.

„Todėl fiskalinė erdvė ateityje reaguoti į sukrėtimus išliktų“, – kalbėjo M. Liutvinskas.

Nors skola didės, patenkinti skolinimosi poreikį Lietuva 2025 m. taip pat pajėgs.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kalba, kad dabartiniame pasaulyje iššūkių tikrai netrūksta, o sparčiau didėsianti valstybės skola (kuri 2027 m. sudarys beveik 49% BVP ir bus 11,5 proc. punkto didesnė, palyginti su 2023 m.) ribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje.

„Visgi mes matome, kad finansavimo sąlygos rinkoje gerėja, todėl Lietuvai, kurios valstybės skola yra viena mažiausių ES, pasiskolinti šitas sumas neturėtų kilti sunkumų“, – Seimo BFK posėdžio metu sakė G. Šimkus.

Galimybes kitąmet pasiskolinti Lietuvoje (2,5 mlrd. Eur) ir iš užsienio investuotojų (5,4 mlrd. Eur) stiprina mažėjantis (nors, palyginti su ikikariniu laikotarpiu, vis dar aukštas) 10 metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) vidutinis 3 mėnesių pajamingumas, kuris, „Refinitiv“ duomenimis, sumažėjo iki 3,4% nuo 4,1% 2024 m. pradžioje. 

Pajamingumas yra maždaug 1 proc. punktu aukštesnis nei euro zonoje pigiausiai besiskolinančios Vokietijos VVP.

Biudžeto projekte nurodoma, kad skolos tvarkymo sąnaudos kitąmet, palyginti su 2024 m., padidės 83 mln. Eur, arba 18%, iki 544 mln. Eur. 

Ką koreguos naujoji Vyriausybė

Būsimi valdantieji sako iš nueinančios valdžios gaunantys tokį biudžeto projektą, kurio iš esmės koreguoti nebeįmanoma. Todėl apsiribos minimaliais pakeitimais iki naujajame Seime lapkričio 21 d. numatyto svarstymo, o prie jo esminės peržiūros žada grįžti kitų metų pirmąjį pusmetį.

Gintautui Paluckui, kandidatui į premjerus, kliūva numatytas nepakankamas kelių finansavimas, todėl sieks „tarp biudžeto eilučių“ surasti ir perskirstyti „bent 100 mln. Eur“ žvyrkelių asfaltavimo programai, kuriai kitąmet biudžeto projekte nenumatyta jokių lėšų.

Socialdemokratai taip pat siekia rasti dar apie 40 mln. Eur vaikų neformalaus ugdymo poreikiams, t. y. moksleivių būreliams, nes, anot G. Palucko, kainos išaugo, o tų lėšų niekas neindeksavo, ir tai yra iššūkis šeimoms, auginančioms vaikus.

Naujieji valdantieji taip pat teigia ieškosią papildomų lėšų pareigūnams bei žvalgybai finansuoti.