Karas jau atveria žaizdas ir Izraelio ekonomikoje – premjeras vengia pažvelgti į būsimą biudžetą
Šis biudžetas bus sudėtingiausias ir svarbiausias per pastaruosius dešimtmečius, skelbia „Bloomberg“.
B. Netanyahu ir Izraelio finansų ministras Bezalelis Smotrichas teigia, kad 2025-ųjų finansinės gairės bus parengtos artimiausiu laiku, tačiau nepaaiškina, kodėl vėluojama. Investuotojai spėlioja, kaip valdantiesiems pavyks paskirstyti šalies finansus, kai dėl konflikto sparčiai auga biudžeto deficitas ir valstybės skola.
Aukščiausi centrinio banko ir finansų ministerijos valdininkai kartu su kredito reitingų agentūromis perspėja, kad toks delsimas pakenks Izraelio ekonominėms perspektyvoms ir padidins jau ir taip aukštą Izraelio riziką.
Amiras Yaronas, Izraelio banko vadovas ir vyriausiasis Izraelio vyriausybės patarėjas finansų klausimais, perspėjo ministrą, jog reikės koreguoti šalies biudžetą, nes, įtraukus gynybos išlaidas, jis sieks apie 30 mlrd. šekelių (ILS), arba apie 7,3 mlrd. Eur. Taip pat jis perspėja, jog reikia išlaikyti sveiką bendrojo vidaus produkto ir valstybės skolos santykį.
Izraelio BVP praėjusiais metais augo 2% – dvigubai mažiau nei vyriausybė tikėjosi iki prasidedant kariniam konfliktui Gazos Ruože. Analitikai „JPMorgan Chase & Co“ prognozuoja, kad šiais metais Izraelio ekonomikos augimas sieks tik 1,4 % – per pastarąsias dvi savaites analitikai jau du kartus sumažino savo prognozę.
Kaip rodo „Bloomberg“ indeksai, Izraelio obligacijos JAV doleriais yra vienos iš prasčiausiai šiemet pasirodžiusių besivystančių rinkų obligacijų.
Šalis karinėms reikmėms iki šiol jau yra išleidusi 88 mlrd. ILS (21,4 mlrd. Eur). Tai sudaro 5% šalies BVP.
Valstybės skola vos per 12 mėnesių iki liepos išaugo iki 8,1% BVP ir, prognozuojama, jog 2025-aisiais šalis pasiskolins rekordinę sumą – tokią, kokios nesiskolino nuo COVID–19 pandemijos metų.
