Lietuva raginama paskubėti, jei nori gauti likusius du trečdalius RRF milijardų
Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuva pagal nacionalinį RRF planą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) jau yra gavusi beveik 886 mln. Eur subsidijų ir daugiau kaip 470 mln. Eur paskolų.
Lėšos Lietuvai išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Plano NKL pasiekimams matuoti nustatyti 218 rodiklių, iš kurių, Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva yra atsiskaičiusi už 76.
Lėšos numatytos žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, ekonomikos atsparumo didinimui, mokestinėms, švietimo, socialinėms reformoms.
Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, teigia, kad Lietuva už likusius rodiklių turi atsiskaityti per dar dvejus metus, t. y., iki 2026 m. rugpjūčio.
„Lietuvai šiuo metu yra išmokėti 34% visų numatytų (RRF) sumų. Dalis išmokėta kaip avansas, dalis už pasiektus rodiklius, tačiau vis dar reikės atsiskaityti už 180 rodiklių, reikės įrodyti, kad jie yra pasiekti“, – antradienį žurnalistams sakė M. Vaščega Vilniuje vykstančioje konferencijoje, skirtoje ES ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimui Lietuvoje.
EK pernai spalį patvirtino atnaujintą 3,85 mlrd. Eur vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą. Jį sudaro 2,3 mlrd. Eur subsidijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų, iš jų – apie 1 mlrd. Eur verslui.
[infogram id="e30c8207-e31b-4720-9f17-46ad954221d7" prefix="Kh5" format="interactive" title="Copy: Paskirstytos RRF lėšos"]
Negauti beveik 9 mln. Eur
Kol kas Lietuvai įšaldyta palyginti nedidelė dalis lėšų (8,7 mln. Eur), tačiau nemažų iššūkių kyla dėl likusios dalies.
Pavyzdžiui, Lietuva tėra pateikusi tik du prašymus RRF lėšoms (subsidijos ir paskoloms) gauti, kai Italija, kitos ES valstybės yra pateikusios ir po šešis tokius prašymus.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, sako, jog 8,7 mln. Eur iš RRF subsidijos Europos Komisija (EK) įšaldė dėl, Briuselio teigimu, nepakankamai ambicingos pernai Seimui pateiktos mokesčių reformos lengvatų peržiūros.
„Mūsų pateikti sprendimai Seimui yra susiję su individualios veiklos peržiūra, mažųjų bendrijų apmokestinimu, verslo liudijimais, taip pat atskirų lengvatų peržiūra, kurios yra atskiruose įstatymuose, tarkime, pelno mokesčio, gyvybės draudimo lengvatų. Tačiau Europos Komisijos nuomone, spektras turėtų būti platesnis. Nežinau, kodėl“, – žurnalistams antradienį sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, „dabar likęs yra teisminio proceso kelias“.
Vyriausybė iki liepos 16 d. ketina kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) dėl EK sprendimo palikti įšaldytus 8,7 mln. Eur iš Lietuvai skirtos 26 mln. Eur RRF subsidijos.
Mokesčių reformos paketą Vyriausybė pristatė prieš metus, tačiau jis taip ir nepasiekė priėmimo stadijos Seime nesulaukus paramos iš opozicijos ir dėl pertvarkos susiginčijus patiems valdantiesiems.
Komisija pernai gegužę už pirmuosius apie 30 rodiklių išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. Eur, o 26 mln. Eur parama buvo laikinai sulaikyta už neįvykdytus du rodiklius (mokesčių pertvarkos srityje), tačiau gruodį EK Lietuvai leido panaudoti beveik 9 mln. Eur iš šios sumos. Atskaičius dalį jau išmokėto avanso Lietuvai papildomai už šiuos du rodiklius gegužę buvo išmokėta 14,9 mln. Eur.
Paskolos įstrigo
Didžiąją dalį RRF lėšų, kurias kaimyninės valstybės skyrė investicijų pritraukimui į ekonomiką, Lietuva nukreipė kitoms reikmės, pavyzdžiui, reikšminga dalis atiteko viešajam sektoriui stiprinti. Tiesa, pernai verslui patvirtintas 1 mlrd. Eur iš RRF.
Susidomėjimas per INVEGĄ verslui teikiamomis paskolomis yra didžiulis, tačiau pramoninkai teigia, kad RRF paskolos mūsų įmonių kol kas nepasiekė ir ragina paprastinti paskolų suteikimo procesus.
Pavyzdžiui, kalbant apie RRF plano „Naujos kartos Lietuva“ paskolinę dalį, taisyklės yra itin griežtos ir dažnu atveju visi formalumai nugesina iniciatyvas.
„Pavyzdžiui, reikalaujama pateikti audituotas ataskaitas, bet auditoriai yra perkrauti ir dažnai įmonės nespėja pateikti savo audituotų ataskaitų. Tada stringa visas paraiškų pridavimas. Ir tai tik viena priežasčių, iš dalies paaiškinančių RRF lėšų strigimą“, – sako Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Daugelis kitų dalykų yra susiję su sudėtingais aprašais, o atitikti visus keliamus reikalavimus – didelis iššūkis. Plačiau skaitykite ČIA.
Tuo metu G. Skaistė konferencijoje sakė, kad Lietuva yra „ženkliai pasistūmėjusi“ ir įgyvendinusi tris ketvirtadalius reformų, reikalingų gauti RRF lėšoms, paskelbusi 95% kvietimų „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytoms investicijoms bei sudariusi daugiau nei 80% su jomis susijusių sutarčių.
VERSLO TRIBŪNA
Sutelktinio finansavimo platformos šiandien augina per jas investuotas milijonines sumas. Vien tik pernai per sutelktinio finansavimo platformas Lietuvoje finansuota projektų už beveik 300 mln. Eur – palyginti su 2023 m. ši suma augo penktadaliu. O viena iš sutelktinio finansavimo platformų – „Profitus“ – pasiekė savo 300 mln. Eur: už tokią sumą finansuota verslo paskolų ir nekilnojamojo turto (NT) projektų. Apie investuotojų pokyčius, finansavimo ir investavimo tendencijas sutelktinio finansavimo platformoje „Profitus“ kalbamės su jos direktore Viktorija Čijunskyte ir rinkodaros vadove Migle Grybiniene.
Pastaraisiais metais Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos fiksuoja rekordinius augimo skaičius, visa sutelktinio finansavimo rinka 2024 metais augo 21%, o rinkos lyderė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ net 49%. „Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
Fintech bendrovė Neopay pristato naują „pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. Buy Now, Pay Later, BNPL) atidėto mokėjimo sprendimą, kuris padeda verslui didinti pardavimus, didinti perkamų prekių krepšelio vertę ir pasiekti naujas klientų grupes tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse. Ši paslauga jau veikia, ją galima integruoti į prekybą greitai ir be papildomos rizikos ar sudėtingų papildomų procesų.
Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.
„Sakyčiau, kad investicijos įgauna pagreitį ir esame jau tame įgyvendinimo etape, kuomet lėšos realiai pasiekia ekonomiką“, – teigė finansų ministrė.
[infogram id="2d37af76-0d15-41e7-8072-6547d5225e00" prefix="pOb" format="interactive" title="Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas 2021-2026 m."]
