Finansų ministerija iki 2,1% gerina Lietuvos BVP augimo prognozę
Kovą ministerija prognozavo, kad ekonomika šiemet augs 1,6%. 2025 m. BVP pokyčio prognozė nepakeista. 2023 m. šalies BVP smuko 0,3%.
Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – 2024 m. kainų augimas sulėtės iki 1,1% nuo 2023 m. fiksuotos 8,7% infliacijos. Kitąmet laukiama 2,2% infliacijos. Tuo tarpu atlyginimų augimas sulėtės iki 9,5% šiemet ir 6,4% kitąmet nuo 2023 m. fiksuoto vidutinio 12.6% algų augimo.
Tačiau atlyginimų augimas ir toliau reikšmingai viršys kainų augimo tempą bei stiprins gyventojų perkamąją galią, numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
[infogram id="afc10d63-a91f-4d62-b297-02c06990f09b" prefix="APg" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 06 20"]
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, numatomas tolesnis augimo stiprėjimas.
„Atnaujintos projekcijos rodo, kad šalies ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta kovą, o infliacija mažės ženkliau. Darbo rinkai išliekant atspariai, atlyginimų augimas šiemet išliks spartus ir ženkliai viršys kainų augimo tempą. Tai lems, kad žmonių perkamoji galia šiemet viršys prieškarinį lygį, taip stiprinant vidaus vartojimą“, – pranešime cituojama G. Skaistė.
Neigiamos ir teigiamos rizikos
Pažymima, kad atnaujintas Ekonominės raidos scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje bei geopolitinėms įtampoms ir atsiradus monetarinės politikos pokyčiams.
Birželį Europos Centrinis Bankas sumažino palūkanas, tačiau jos vis dar yra aukštame lygyje, todėl šiais metais investicinis procesas bus nuosaikus – išlaidos investicijoms (bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui, BPKF) galėtų augti 3,5%. Vėlesniais metais, gerėjant įmonių finansinei padėčiai, sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai, esant poreikiui didinti šalies saugumą, energetinį efektyvumą ir investuoti į žaliąsias technologijas bei darbo našumą didinančias priemones, išlaidų BPKF augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,4%.
Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, investicijų į gynybą padidėjimas, sparčiau įgyvendinami Europos žaliojo kurso ir kiti ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
[infogram id="3fdc81eb-1940-49ec-9d1a-9bb1306a9b11" prefix="orY" format="interactive" title="Finansų ministerijos makroekonomikos prognozės Lietuvai 2024 06 20"]
