Po sėkmingų BSGF investicijų kuriamas naujas privataus kapitalo fondas

BSGF investuoja nuo 2019 m. Kaip sekėsi fondui per šiuos metus, kokia gauta investicinė grąža?

BSGF tapo pirmuoju privataus kapitalo investiciniu fondu Baltijos šalyse, kuris perkopė 150 mln. Eur. Tai patvirtino didelį vietinių investuotojų pasitikėjimą „Invalda INVL“ grupe, jos komanda, kuri privataus kapitalo investicijas į privačius verslus Baltijos šalyse bei Centrinėje  ir Rytų Europoje vykdo nuo 1991 m.

Fondas šiuo metu portfelyje turi 9 įmones ir juda link pabaigos portfelio formavimo etape, yra atlikęs daugiau kaip 30 įsigijimų Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Danijoje, Lenkijoje. Jei skaičiuotume su papildoma skola ir papildomomis partnerių investicijomis, tai į rinką – įmonių augimą ir plėtrą – vien šis fondas yra įliejęs apie 300 mln. Eur. Fondas pagal generuojamą grąžą pasaulyje yra pirmajame kvartilyje. Pernai fondo metinė grąža po mokesčių siekė 26%, o realizavus investicijas, tikimės, pasieksime ir 30%. Kurdama fondą komanda buvo užsibrėžusi nerašytą tikslą investuotojų lėšas bent patrigubinti. Planuojame, kad realizavus visas investicijas šis tikslas bus įgyvendintas. Pirmieji pasitraukimai iš investicijų suplanuoti šių metų pabaigoje.

Ar sėkminga BSGF veikla reiškia, kad steigsite ir antrąjį privataus kapitalo fondą?

Taip, tai – natūralus procesas, kad sėkmingai investavus į vieną fondą po to steigiamas ir kitas. Šiuo metu aktyviai ruošiamės antrojo privataus kapitalo fondo, kuris vadinsis „INVL Private Equity Fund II“, startui metų antroje pusėje. Investicijoms į regiono įmones siekiame pritraukti 250 mln. Eur. Skaičiuodami su papildoma skola, kuri bus akivaizdžiai pritraukta, su papildomomis partnerių investicijomis į rinką su antru fondu planuojame įlieti 500 mln. Eur. Šio fondo pagrindinė investavimo geografija bus portfelio bendrovių įsigijimai Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o toliau – plėtra į kaimynines šalis.

Fondo pagrindinis investavimo regionas – Baltijos jūros šalys. Kodėl būtent šis regionas, kuo jis patrauklus investiciniam fondui ir jo klientams?

Pirmiausia, tai – regionas, kuriame „Invaldos INVL“ komanda investavimo patirtį kaupia ilgiausiai palyginti su kitais – nuo 1991 m. Be to, tai vertiname kaip namų regioną. Mums ši rinka ir jos subtilybės puikiai žinomos, pažįstame čia veikiančias bendroves ir suprantame, ką ir kaip reikia daryti, kad investuotojams sugeneruotume 25–30% metinę grąžą.

Investuosime į bendroves, kurios, regiono mastu, jau yra gana didelės, bet dar per mažos, kad pritrauktų pasaulinius didelius privataus kapitalo fondus ar strateginius investuotojus. Mūsų tikslas – išauginti šias bendroves, kad jos taptų regiono lyderėmis savo industrijose ir patrauklios didiesiems fondams ar strateginiams investuotojams, t. y. įsigyjamų bendrovių plėtrą planuojame artimose kaimyninėse valstybėse.

Ir būtina atkreipti dėmesį į regiono makroekonominius rodiklius, kurie mūsų regioną daro įdomų investuotojams, pvz., spartesnį augimą nei Europos Sąjungos vidurkis, kvalifikuotų darbuotojų resursus, mažesnes veiklos sąnaudas, stiprią verslų įkūrėjų verslumo dvasią, patrauklią reguliacinę aplinką. Taigi, esame geras pasirinkimas šio regiono verslams, kurie nori profesionalaus akcininko ir partnerio plėtrai bei augimui, o ilgalaikiams į privatų kapitalą norintiems investuoti investuotojams, matyt, – vienas geriausių pasirinkimų Baltijos šalyse. Mūsų komanda diversifikuota, veikia Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje bei Londone ir šį darbą dirba jau ilgiau nei 30 m.

Kaip apibūdintumėte esamo ir būsimo fondo strategiją, kodėl ji turėtų būti patraukli investuotojui?

Kaip mes darome verslą ir veikiame? Investuojame į verslus išsiaiškinę, kokią problemą ir kaip norime išspręsti, turime viziją, ką norime pasiekti, ir žinome, kaip tai padarysime. Investuojame į vieną ar kitą bendrovę tik įsitikinę, kad galime sukurti reikšmingą pridėtinę vertę ir padėti jai tapti šalies ar regiono lydere.

Pavyzdys – „Invalda INVL“ grupės ankstesnės investicijos į generinių vaistų gamybos AB „Sanitas“, kai 2004 m investuota 58,1 mln. Eur, o 2011 m. realizuota už 123,9 mln. Eur – vidinė grąžos norma (angl. Internal Rate of Return, IRR) siekia 21,3%, į AB „Tiltra“ grupę ir „Kauno tiltus“ 2005 m. investuota 7,2 mln. Eur, o 2014 m. realizuota už 30,4 mln. Eur – IRR 34,1%. O iš BSGF investicijų paminėtinos kad ir pirmosios dvi iš trijų – investicijos į „InMedica“ grupę, kurią, siekdami teikti kokybiškas ir visa apimančias paslaugas pacientui, išauginome daugiau kaip 10 kartų. Investicijas į „Eco Baltia“ grupę 2020 m. viduryje pradėjome nuo Latvijoje veikiančios 70 mln. Eur pajamų uždirbančios bendrovės, o šiandien tai didžiausia aplinkos ir atliekų tvarkymo, perdirbimo grupė Baltijos šalyse veikianti ir Čekijoje, kurią mūsų valdymo metu jau užauginome 3 kartus.

Kokie pagrindiniai fondo kriterijai renkantis investavimui verslus ir kodėl renkatės būtent šiuos? Ar per BSGF veiklos laikotarpį augusi Baltijos rinka tebeturi augimo potencialo?

Esminis kriterijus – ieškome augančių įvairiose srityse veikiančių bendrovių, kurios turi galimybę tapti lyderėmis savo industrijose. Jei analizuosime BSGF, pamatysime, kad fondas daugiausia investavo į sveikatos apsaugos, atliekų perdirbimo ir tvarkymo, gamybos bei maisto gamybos industrijas. Jos turi daugiausia augimo potenciali Baltijos regione ir yra atsparios ekonominiams svyravimams.

Antrame fonde aktyviau dairysimės ir į technologines bendroves, o taip pat – gynybos pramonę.

Baltijos rinka, kaip, beje, ir bet kuri kita, niekada nebus „išsemta“. Atsiranda naujų įmonių, jos auga, joms prireikia privataus kapitalo investicijų tolesnei plėtrai. Ilgiau gyvuojančiose bendrovėse vyksta kartų kaita, vaikai renkasi savo kelią ir ne visuomet nori perimti tėvų sukurtą stiprų ir sėkmingą verslą.

Investavimas į privataus kapitalo investicinį fondą, paprastai, – ilgalaikė investicija. Kodėl investuotojui reikia tokių investicijų, kokie jų pliusai ir minusai?

Pradėčiau nuo minusų. Pirma, tai – ilgalaikė investicija ir investuotojas turi turėti kantrybės pamatyti rezultatus, o taip pat reikia turėti ir galėti skirti ilgalaikio kapitalo. Paprastai nuo investavimo pradžios iki pirmųjų grįžtančių pinigų praeina apie 6 metai. Antra, privataus kapitalo investicijos siejamos su didesne rizika dėl riboto likvidumo. Tačiau istoriškai matome, kad su didesne rizika koja kojon žengia didesnė grąža, o privataus kapitalo fondai globaliai generuoja gerokai didesnę grąžą nei investicijos į vertybinių popierių biržose prekiaujamų įmonių akcijas ir indeksus.

Matyt, jau visiems aišku, kad tik investicijomis galime apsaugoti sukauptą kapitalą, kurį graužia infliacija. Taip pat akivaizdu, kad vienas fizinis asmuo savo investavimo žiniomis ir išmanymu negali prilygti profesionalių investuotojų tarptautinei komandai. Todėl investavimas su fondo patirtimi – ir apsauga nuo neišvengiamų klaidų, kurias neretai padaro atskiri investuotojai, siekdami aplenkti rinką.

Šiandien, matyt, saugiausiai iki 100.000 Eur galima investuoti pasidėjus indėlį finansų institucijoje ir gauti apie 4% palūkanų. Privataus kapitalo fondas gali uždirbti apie 7 kartus daugiau, į jį informuotieji investuotojai gali investuoti nuo 125.000 Eur.

Investicijos ir tvarumas vis dažniau minimi kartu. Ką pasiūlytumėte tvarumą prioritetu laikančiam investuotojui?

Ir BSGF, ir antrasis mūsų fondas glaudžiai susiję su tvarumu. Beveik visos įmonės, kurios yra pirmame fonde, susiję su tvarumu, jis yra jų DNR, nes jos veikia su tuo susijusiose industrijose: atliekų perdirbimas ir tvarkymas kovoja su klimato kaita (2 portfelio investicijos), sveikatos apsauga ir maisto perdirbimas prisideda prie visuomenės gerovės (4 investicijos). Šios įmonės pagal vertę sudaro apie 90% fondo portfelio. Nors to nekomunikuojame, bet visoms įmonėms, į kurias investuojame, siekiame padėti tapti žalesnėmis, pavyzdžiui, sunaudoti mažiau energijos, veikloje mažinti atliekų kiekį ir gerinti jų tvarkymą.