EIM tyrimas: kurios institucijos geriausiai ir blogiausiai prižiūri verslą
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kas dvejus metus atlieka vertinimą, kuris parodo, kam Lietuvos verslo priežiūros institucijos teikia prioritetą – konsultacijoms ar baudimui, ar teikia pagalbą naujiems verslams, ar patikrinimus atlieka būtent ten, kur kyla rizika didžiausiai žalai atsirasti, ar mažina biurokratinę naštą.
Naujausias tyrimas, kurį pirmadienį pristatė EIM, parodė, kad priežiūros institucijos vis rečiau orientuojasi į mažai reikšmingus pažeidimus ir nuobaudų skyrimą. Tiesa, verslas vis dar mano, kad patikrinimų našta neretai būna perteklinė ir neproporcinga. Ją sumažinti leistų efektyvios institucijų taikomos rizikos vertinimo sistemos.
EIM tyrime, kurio metu buvo analizuotos 45 priežiūros institucijos, 12 iš jų gavo aukščiausius įvertinimus.
Kaip pažangiausias institucijas EIM įvertino Valstybinę mokesčių inspekciją (surinko 9,90 balo), Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (9,74 balo), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (9,69 balo).
Individualūs verslo priežiūros institucijų vertinimo rezultatai rodo, kad didžiausią pažangą, lyginant su 2020 m. padarė VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (+4,55 balo), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (+3,16 balo), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (+2,68 balo).
Vis tik 16% institucijų vykdoma priežiūros veikla vertinama žemiausiais pažangumo balais: Lietuvos bioetikos komitetas (4,79 balo), Žuvininkystės tarnyba (4,5 balo), Policijos departamentas (3,46 balo), Aplinkos apsaugos agentūra (3,39 balo).
Bendras verslo priežiūros institucijų pažangos vidurkis pasiekė 7,2 balo (iš 10-es), o pagal atskiras vertinimo sritis didžiausia pažanga padaryta kontrolinių klausimynų kokybės ir jų naudojimo, patikrinimų veiklos organizavimo, poveikio priemonių taikymo kategorijose.
Pasak Ievos Valeškaitės, ekonomikos ir inovacijų viceministrės, bendras šių institucijų verslo priežiūros pažangos lygis auga, o ketvirtadalis jau pasiekė aukščiausius vertinimo rezultatus.
EIM tyrimas atskleidžia, kad kontrolinių klausimynų naudojimas tapo įprasta verslo patikrinimų praktika – juos naudoja 98% priežiūros institucijų, o 76% institucijų kontrolinius klausimynus naudoja visuose savo planiniuose patikrinimuose.
Be to, patikrinimai vis rečiau užklumpa verslą netikėjai – apie numatomus patikrinimus verslo subjektai dažniausiai informuojami iš anksto. Tyrimas parodė, kad 95% institucijų patikrinimų veiklą planuoja sudarydamos ir viešindamos metinius patikrinimų planus, o 97% verslo atstovus iš anksto informuoja apie būsimą planinį patikrinimą.
Nors pažangos lygio kilimas užfiksuotas visose vertinimo kategorijose, tačiau veiklos tobulinimas vis dar nepakankamas itin reikšmingose priežiūros veiklos srityse, nurodo EIM.
Tik pusė priežiūros institucijų tinkamai matuoja, kaip efektyviai įgyvendinami institucijos priežiūros tikslai, kaip ir tik kas antra institucija vertina, kokią patikrinimų naštą sukelia verslui, ir tik kiek daugiau nei pusė (60%) institucijų veiklos vertinimui ir jo tobulinimui pasitelkia verslininkų nuomonę (vertina „grįžtamąjį ryšį“).
Vis dar nepakankamai vertinamas rizikingumas – tik 43% institucijų didžiąją dalį patikrinimų atlieka rizikingiausiuose verslo sektoriuose, rizikos vertinimas nepakankamai (13% institucijų atvejais) pagrįstas statistiniais duomenimis. 37% priežiūros institucijų nereglamentuota maksimali patikrinimų trukmė.
