Ž. Mauricas: tiems, kam atėjo krizė, tikėtina valdžios pagalvė, kitąmet laukia defliacija

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Luminor“ ekonomistai pablogino ekonominės plėtros prognozę Lietuvai ir, palyginti su pavasario skaičiavimais, dabar tikisi, kad šalies BVP susitrauks 0,5%, kai kovą dar prognozuotas 1% augimas. Kitąmet laukiama 3% augimo – 0,5 proc. punkto mažiau nei tikėtasi kovą.

Bankas prognozuoja, kad infliacija šiemet sulėtės iki 8,5% nuo 18,9% 2022 m., o kitąmet Lietuvoje įsigalės 1% defliacija.

„Jei maisto kainos nesumažės, metinė vidutinė infliacija Lietuvoje (šiemet) gali būti dviženklė ir siekti 10%“, – sakė Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, trečiadienį pristatydamas atnaujintą prognozę.

Jis teigė, kad Lietuvos ekonomika traukiasi jau antrą ketvirtį iš eilės, tačiau ne visi jaučia atėjusią recesiją.

„Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar turime krizę. Turime „K“ raidės formos krizę, t. y., kam krizė, o kam – ne“, – žurnalistams sakė Ž. Mauricas.

[infogram id="26d2795c-1c09-4393-a86c-23d524e045ea" prefix="E2z" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 06 14"]

Recesija palietė nevienodai

Jo teigimu, šį kartą Lietuvos ekonomiką į recesiją nutempė pagrindiniu ekonomikos varikliu 2019–2022 metais buvęs pramonės sektorius, sudaręs pusę 8,1% siekusio laikotarpio augimo, tačiau daugelyje kitų ekonomikos sektorių situacija nėra bloga.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad ir pats pramonės sektorius nėra vienalytis: labiausiai susitraukė energijos kainoms jautrus chemijos bei nuo atvėsusios būsto rinkos priklausomi baldų ir medienos gaminių sektoriai, bet aukštą pridėtinę vertę kuriantys inžinerinės pramonės ir transporto priemonių gamybos sektoriai toliau auga.

Ekonomistas taip pat sakė, kad nedarbo lygis išlieka žemas (8,3%), o darbo užmokestis tebeauga sparčiai (13,3%), tad sumažėjus infliacijai vėl pradėjo didėti gyventojų perkamoji galia.

„Infliacija šiuo metu jau ne tokia skausminga, tačiau, kas netenka darbo, tiems sunkiau. Tad lūkestis – kad tą infliaciją turėtume sumažinti“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Grėsmėms atremti – biudžeto pagalvė

Ž. Mauricas kartu pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos padangę temdo „trys didelės grėsmės“: Rusijos karinės invazijos į Ukrainą padariniai, griežtėjanti pinigų politika euro zonoje ir kitose pasaulio šalyse bei augantis politinis neapibrėžtumas Lietuvoje.

Tačiau ekonomisto teigimu, lyginant 2008–2012 metų laikotarpio ir dabar Lietuvos vykdomą fiskalinę politiką, jos skiriasi kaip diena nuo nakties. 2008 metų finansų krizę Lietuva valdė mažindama valdžios sektoriaus išlaidas, o šiemet jos didėja sparčiausiai ES.

Ž. Mauricas pasidžiaugė, kad nukritus elektros ir dujų kainoms, Vyriausybė sutaupė lėšų, kurių nereikėjo kompensacijoms, o jei kiltų naujų iššūkių, esant nedideliam biudžeto deficitui, valdžia galėtų aktyviau mokesčių mokėtojų pinigais paremti ekonomiką, jei to reikės.

[infogram id="ab559247-2c5e-499f-b79b-68ee5c62501f" prefix="k21" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Luminor 2023 06 14"]

Komentarai