Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą
Papildyta poskyriu „Prašo vetuoti“
Už dar 2021 metais Seimui pateiktas Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 39, o 20 susilaikė.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad taršaus kuro apmokestinimas turėtų pagerinti aplinkos taršos situaciją, ypač transporte, kur CO2 emisijų išmetimai nuo 2005 m. auga.
„Ne paslaptis, Lietuvoje ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad ji skatino taršesnį kurą, todėl, kad dyzelio akcizai visada būdavo mažesni, dėl to turime automobilių parko „dyzelizaciją“, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau nei norėtume turėti, ir tas CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra, tarkime, elektromobiliams įsigyti, atnaujinti parką ir panašiai. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas yra viena iš dalių“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad didesni akcizai skatins pereiti prie mažiau taršių procesų. Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių.
„Į žaliąją transformaciją būtų žiūrima ne vien kaip į tam tikrą naštos pavidalą, bet kaip ir į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – tvirtino M. Lingė.
Jis siūlė neignoruoti fakto, kad dėl prasto oro kasmet miršta daugiau žmonių.
Tuo metu „laisvietis“ Kasparas Adomaitis atkreipė dėmesį į lengvatas žemdirbiams įsigyjant kuro. Anot jo, šiuo atveju buvo galima priimti ir griežtesnius sprendimus.
Opozicija įspėjo, kad „žalieji“ akcizai paveiks ir visuomenę, ir ekonomiką, nes dėl didesnių mokesčių kils kainos, be to, jie nepadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas mano, kad pabrangus prekėms žmonės dažniau vyks apsipirkti į užsienį.
„Šio sprendimo motyvai yra, kad iškastinis kuras turi būti brangesnis nei žaliosios alternatyvos, bet tada natūraliai kyla klausimas: kaip tai paveiks Lietuvos piliečius ir šalies ekonomiką? Jau dabar mes esame savotiški lyderiai tarp kaimyninių šalių kainų politikoje ir jau seniai lietuviai važiuoja svetur pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, buitinių prekių ir tų pačių degalų“, – teigė A. Gedvilas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika aiškino, kad Lietuvos gyventojai mokės už taršą, kurią sukelia tranzitu važiuojantis transportas.
Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė, kad dėl tokio įstatymo nukentės Lietuvos konkurencingumas.
„Akcizų įstatymu tarifų didinimas anksčiau buvo daromas atsižvelgiant į akcizų tarifų dydžius tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, nes mūsų šalis yra tranzitinė, ir jeigu tik Lietuvoje akcizų tarifų dydžiai būdavo didesni, tai pravažiuojantis transportas mums palikdavo CO2, o kurą pirkdavo Latvijoje arba Lenkijoje“, – žurnalistams prieš posėdį Seime sakė parlamentaras.
„Antras dalykas, šitas įstatymo projektas skubinamas, nes Europos Komisija pareikalavo, kad jis būtų pateiktas ir jam būtų pritarta dėl RRF lėšų atidarymo Lietuvai“, – pridūrė jis.
A. Butkevičius taip pat nuogąstavo, kad padidinus mokesčius išaugusios sąnaudos gali būti perkeltos į prekių ir paslaugų kainą bei didinti infliaciją.
Socialdemokratų atstovė Rasa Budbergytė sakė, kad pakeitimams pritaria, jie yra reikalingi.
„Akcizams pritarsime ir ką daryti, žmonės dažniausiai yra nelaimingi, tačiau vis dėlto, kaip sakoma, reikia, ir ne pats pagrindinis dalykas yra lyginimas, konkurencingesni ar nekonkurencingesni tapsime. Tai tokie dalykai, kuriuos valstybė turi, nori – nenori, imti ir spręsti“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad pakeitimai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis.
„Žaliųjų mokesčių plėtra, kadangi tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai“, – prieš posėdį Seime teigė G. Skaistė.
M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.
Akcizų įstatymo pataisomis žemdirbių dyzelinui lieka galioti ta pati lengvata, bet didėja akcizas šildymui skirtam raudonajam dyzelinui: šių dviejų rūšių kurui galios vienodas akcizas – 60 Eur už 1.000 litrų. Raudonajam dyzelinui, arba buitiniam krosnių kurui, dabar taikomas 21,14 Eur už 1.000 litrų akcizas.
Seimas taip pat atsisakė įvesti žemės ūkiui skirto pigesnio dyzelino lubas, kaip buvo siūloma anksčiau.
Prie akcizų tarifų nuo 2025 metų bus skaičiuojama ir CO2 dedamoji. Mokestis bus taikomas benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau jis negalios šildymui skirtam kurui arba variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė yra sakiusi, kad padidinus kuro akcizus valstybė kasmet gautų apie 70–80 mln. Eur papildomų pajamų, o įvertinus CO2 dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.
VERSLO TRIBŪNA
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Šiandien konferencijoje „Investavimas 2025. Pažengusiems“ rinkos ekspertai, ekonomistai, investuotojai diskutavo apie tendencijas, instrumentus ir kokia kryptimi sukti investavimo vairą kitąmet. Renginyje kalbėjo daugiau nei 20 pranešėjų, jį nemokamai transliavo vz.lt.
Verslo aplinkoje patikimumo neužtenka tik deklaruoti – jį reikia įrodyti realiais rezultatais. Pastaraisiais metais, kai ekonominiai svyravimai ir neapibrėžtumas tapo kasdienybe, verslų gebėjimas išlaikyti finansinę drausmę ir įsipareigojimų vykdymą tampa tikru patikimumo matu. Partneriai, klientai ir investuotojai vertina ne pažadus, o konkrečius finansinius rodiklius, atsakomybę ir nuoseklų veiklos skaidrumą. Vienas iš būdų tai pagrįsti – „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatas, patvirtinantis, kad įmonės veikla yra stabili, skaidri ir tvari.
Darbuotojų lūkesčiai keičiasi – papildomų naudų krepšelyje pirmenybė tenka ilgalaikiams sprendimams, kurie, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, saugumą užtikrintų ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Kas kuria saugumo jausmą net ir užvėrus biuro duris, kaip tokie sprendimai veikia praktikoje ir kodėl jie tampa verslo vertybes atspindinčiu standartu, pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
M. Lingė yra sakęs kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, nes šalis neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su aplinkosauga bei tarša.
Prašo vetuoti
„Linava” G. Nausėdos prašo vetuoti Seimo antradienį priimtą Akcizų įstatymą, pranešė vežėjai.
Vyto Bučinsko, „Linavos” viceprezidento, teigimu, priimtas Akcizų įstatymas vangiai mažins oro taršą, tačiau brangins maisto, buities ir kitas vartojimo prekes, o vežėjai vėl bus priversti didinti įkainius.
„Didinant akcizus ir augant degalų kainoms, oro tarša tikrai nesumažės – juk žmonės nenustos važinėti automobiliais. Tačiau nukentės mažieji ir smulkieji verslai, o dar blogiau – eiliniai gyventojai, kuriems transportas yra kasdienybė, susijusi su darbu ir kitais svarbiausiais poreikiais“, – pranešime teigė V. Bučinskas.
Anot jo, geriau reikėtų gerinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą miestuose ir keliuose, skirti paramą gyventojams bei verslams, įsigyjantiems netaršias transporto priemones.
Asociacijos kreipimesi į G. Nausėdą pabrėžiama, kad dėl padidėjusio akcizo daugiau kuro bus perkama kaimyninėse valstybėse, o Lietuva dėl to praras milijonus eurų pajamų.
