Teisėti savininko lūkesčiai grąžai  

•  Marža ar grąža? Grąžos sąvoka siejama su savininko lūkesčiais, tuo tarpu marža – tai pelno santykis su pardavimais
• Svarbiausias kapitalas — žmonės
• Turtas ar kapitalas: koks tarp jų skirtumas?
• Kokiu verslu užsiimate? Grąžos lūkestis susijęs su verslo rizika.
• Kuriose šalyse užsiimate verslu? Skirtingos šalys susiduria su skirtingais iššūkiais.
• Kiek savininkai linkę rizikuoti? Tai parodo finansinės skolos lygis
• Koks jūsų įmonės dydis? Mažos įmonės – labiau rizikingos, todėl bankai vengia joms skolinti.
• Kokia grąžos premija laikoma įprasta? Ilgalaikių stebėjimų duomenimis, 5 procentų grąžos premija per metus laikoma įprasta brandžiose akcijų rinkose.
• Teisėti savininko lūkesčiai grąžai – tai nuosavo kapitalo kaina, kuria reikia vadovautis investuojant ar plečiant veiklą. 

Per įmonių finansų mokymus klausiu įmonių savininkų ir vadovų – kokie turėtų būti teisėti savininko grąžos lūkesčiai? Juk verslininkas, investuodamas savo lėšas – steigdamas įmonę ar palikdamas pelną įmonėje – turi grąžos viltį. Kokie finansiniai rodikliai rodo, kad įmonės vadovas sėkmingai panaudoja turtą, įsigytą už pritrauktas lėšas – savininkų nuosavybę ir skolintas lėšas? Kaip savininkas realizuoja savo grąžos lūkestį? Kasmet (dividendai) ar parduodamas (dalį) įmonės – pritraukdamas naujus savininkus? Šie klausimai sužadina jų smalsumą: o kaip yra iš tikrųjų mano įmonėje? O kaip turėtų būti? Visi šie klausimai susiję su tvarios sėkmės matavimu, todėl skatinu kiekvieną verslininką surasti tinkamus atsakymus.

Grįžtant prie pirminio klausimo apie teisėtus savininko grąžos lūkesčius, retai kada sulaukiu aiškaus atsakymo. Ko gero, į šį klausimą sunku atsakyti dėl skirtingo sąvokų supratimo. Paprastai verslininkai  prasitaria apie EBITDA ar grynojo pelno maržą (pelningumą). Žinoma, tai svarbus rodiklis, tačiau marža vartojama apibrėžti pelno santykį su pardavimais, bet ne savininko investuotu ar pritrauktu kapitalu.

Einant gilyn, susiduriame su kitu sunkumu – „turto ir kapitalo“ sąvokomis. Į klausimą „pateikite turto ir kapitalo, turinčių vertę finansinėje apskaitoje, pavyzdžius“, dažniausiai sulaukiu atsakymo „žmonės“. Pritariu, darbuotojų svarba – prieinamumas, gebėjimai, galų gale jų kaina – turi didžiulę įtaką bet kurios įmonės veiklos sėkmei ir net tęstinumui. Tačiau prastas vadovas darbuotojus gali matyti tik kaip dar vieną sąnaudų eilutę pelno (nuostolio) ataskaitoje.

Grįžtant prie „turto ir kapitalo“, dažnas verslininkas tiesiog nemato skirtumo. Jiems tai tik žodžių žaismas. Tačiau finansuose šie terminai apibrėžiami skirtingai:

• „Kapitalas“ – tai finansavimo šaltinis, įneštas (ar paliktas įmonėje) savininkų ar pasiskolintas iš išorės.  Kiekvienas iš šaltinių turi savo kainą – savininkas gali gauti dividendus, o už paskolas mokamos palūkanos. Įmonės vadovo atžvilgiu, išorės finansavimas gali būti net patrauklesnis, nes palūkanos paprastai būna „pigesnės“ ir mažina apmokestinamąjį pelną, tuo tarpu dividendai, mokami savininkui – ne. Kita vertus, „įsileisti“ banką paprastai nesinori – savininkas, emociškai susijęs su įmone, linkęs pateisinti nesėkmes, tuo tarpu bankas išlieka racionalus – tenori gauti palūkanas ir susigrąžinti paskolintas lėšas.

• Turtas“ – tai pritraukto kapitalo panaudojimas. Vadovas turi pareigą panaudoti įsigytą turtą efektyviai – įsigytas ilgalaikis turtas turi atsipirkti ir generuoti papildomą finansinę naudą, o atsargos ar pirkėjų skolos turi „suktis kuo greičiau“, siekiant minimalaus apyvartinių lėšų poreikio einamosios veiklos vykdymui. Dar daugiau, grynųjų pinigų likutis turi būti pakankamas, siekiant išvengti veiklos netikėtumų, tačiau ne perteklinis.

Savininko lūkesčiai pasideda nuo to, kokiu verslu užsiima įmonė

Verslas susijęs su rizika – tas ypač aktualu dabar, kai patiriame jau antrą karantiną per metus. Mažmeninės prekybos, komunalinių paslaugų, žemės ūkio, maisto pramonės, įvairios infrastruktūros paslaugų verslai patyrė minimalius nuostolius palyginus su grožio, pramogų verslais. Tai pat laikoma, kad inovatyvūs verslai — puslaidininkių, farmacijos — taip pat labiau pažeidžiami krizių metu, nes prisideda daugiau veiksnių – investicijos ar naujos technologijos gali nepasiteisinti ir neduoti laukiamos naudos. Vadovai turėtų įsivertinti, kokiais verslais (ar veiklomis) užsiima jų įmonės – pavyzdžiui, logistikos bendrovė, veikloje naudojanti nuosavus sandėlius, ne tik teikia logistikos paslaugas, bet ir yra nekilnojamojo turto savininkė. Galima nesunkiai atskirti nekilnojamo turto ir logistikos paslaugų rezultatus, įskaitant turto (atitinkamai, ir investuoto kapitalo) vertę bei gautą grąžą. Ši paprasta analizė suteiktų įdomių įžvalgų, kuri veikla sėkmingesnė, kurią veiklą reikėtų tobulinti ar net peržiūrėti iš esmės.

Kokioje šalyje veikia įmonė? Veikia ne tik fizine prasme, bet ir prekių ar paslaugų teikimo prasme. Kiekviena šalis turi savo politinius, socialinius ir ekonominius ypatumus. Todėl šiuo metu Lietuva yra santykinai rizikingesnė nei Skandinavijos šalys, Vokietija ar net Estija, tačiau stabilesnė, mažiau rizikinga nei Graikija, Italija ar Portugalija, taip pat Rusija ar Ukraina. Šiuos vertinimus pastoviai atlieka įvairios reitingo agentūros, pavyzdžiui Moodys. Tokios agentūros vertina įvairius kiekvienos valstybės aspektus –bendras ir užsienio skolos lygis, infliacijos ir kitus ekonominius rodiklius, taip pat politinius pokyčius. Atitinkamai, priimant sprendimus dėl verslo plėtros, pavyzdžiui, Baltarusijoje, reikėtų atskirai įvertinti šios šalies riziką skaičiuojant investicijų atsipirkimą.

Tik rizikuodamas gali uždirbti pelno

Vienas iš svarbiausių dalykų, lemiančių savininko lūkesčius yra ... paties savininko polinkis rizikuoti. Tik rizikuodamas gali uždirbti pelno. Kaip pasireiškia savininko polinkis rizikuoti finansuose? Per polinkį skolintis. Didesnė įmonės finansinė skola reiškia potencialius finansinius sunkumus – pasiekus tam tikrą skolos lygį, bankas gali suabejoti įmonės galimybėmis grąžinti paskolas. Kaip valdyti savininko polinkį rizikuoti? Priimant pagrįstus (ir finansiškai naudingus) sprendimus bei derinant skolos ir investicijų atsipirkimo terminus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių finansų valdymo klaidų – finansuoti trumpalaikėmis paskolomis projektus, finansinę naudą duodančius vėliau, nei reikia gražinti pasiskolintas lėšas.

Svarbus ir įmonės dydis. Kuo mažesnė įmonė, tuo labiau pažeidžiama – rizikingesnė. Tokia įmonė gali būti priklausoma nuo vieno ar kelių pirkėjų (taip pat ir tiekėjų), kurių pasikeitę reikalavimai gali būti lemtingi įmonės veiklos tęstinumui. Būtent dėl šios priežasties smulkusis verslas turi sunkumų pasiskolinti lėšų iš bankų.

Galiausiai, svarbu susitarti, kas yra „įprasta“ savininko grąžos premija, nesusijusi su aukščiau išvardintais veiksniais. Šiuo metu sutariama, kad daugmaž 5 procentų per metus grąža turėtų laikoma įprasta, tenkinančia investuotojų lūkesčius įsigyjant akcijas brandžiose ir likvidžiose akcijų rinkose kaip JAV. Šis dydis šiek tiek keičiasi (krizių metu investuotojų lūkesčiai būna mažesni, pakilimo metu – didesni), tačiau per dešimtmečius svyruoja nereikšmingai.

Matematiškai, visų šių veiksnių visuma turėtų suformuoti teisėtus savininko lūkesčius grąžai. Šalutinė šio finansinio uždavinio nauda – supratimas, kiek ir kokio kapitalo – nuosavo ir skolinto — pritraukta konkrečioje įmonėje.

Kaip šios žinios pritaikomos praktiškai? Šie klausimai iškyla nustatant įmonės vertę, įsigyjant ar perleidžiant įmonę. Tačiau tokie sandoriai santykinai reti.

Dažnesnis panaudojimas – suformuotus teisėtus savininko grąžos lūkesčius perduoti įmonės vadovui kaip siekiamą tikslą, greta įprastinių pardavimų ir pelno tikslų. Atitinkamai, vadovas, priimdamas sprendimus dėl verslo plėtros ar investicijų, turėtų atsižvelgti į teisėtus savininko lūkesčius grąžai kaip nuosavo kapitalo kainą. Tai reiškia, kad investuotos lėšos į verslo plėtrą ar investicijos turi uždirbti daugiau finansinės naudos nei kainuoja pritrauktas kapitalas (įskaitant skolintą). Tik tokiu atveju bus sukurta pridėtinė vertė.

Nerijus Datkūnas yra „Finance United“ partneris, įmonių valdymo profesionalas, strategijos, bendrovių valdysenos ir įmonių finansų konsultantas, „Verslo žinių“ akademijos lektorius.

• Kaip įvertinti, kur ir kodėl turite investuoti jau esančias ar naujai pritrauktas lėšas?

• Kur ir kaip gauti finansavimą suplanuotoms investicijoms?

• Kokie metodai naudojami, siekiant įgyvendinti strategines kryptis ir tuo pačiu optimaliai išnaudoti turimus išteklius?

Artimiausiuose mokymuose su Nerijumi Datkūnu „Įmonių finansai vadovams ir valdybų nariams“.