Bankrotų mažėjo, bet pokyčiai gali būti staigūs: prastėja atsiskaitymai
Taip naujausius nemokumo ir bankrotų duomenis komentuoja kreditų biuro „Credintifo“ analitikai.
Prie rizikingesnių sektorių įmonių finansinės sveikatos vertintojai priskiria NT ir statybų sektorius, kiti įžvelgia, kad su didesniais sunkumais šiemet susidurs smulkieji prekybininkai.
Per sausį pradėtos 165 įmonių bankroto procedūros. Palyginti su 2018 metų sausiu, šis skaičius yra 28% mažesnis. 2018 metų pabaigoje, palyginti su tuo pačiu 2017-ųjų laikotarpiu, bankrutuojančių įmonių skaičius sumažėjo nuo 2.886 iki 2.297 arba 20%, ketvirtadienį paskelbė „Creditinfo“.
Vertindama tikimybę, kad įmonė bankrutuos per 12 mėnesių, „Creditinfo“ šių metų pradžioje prie aukštos rizikos priskyrė 11,2% įmonių, kai pernai šis rodiklis buvo kiek aukštesnis – 11,7%. Atitinkamai žemai bankroto rizikai priskirtų bendrovių skaičius per metus išaugo nuo 66,9 2018 m. vasarį iki 67,4% šių metų vasarį. Tad tokia įmonių rizikos struktūra rodytų, kad rinka yra sveika.
Tačiau „Creditinfo“ nurodo, kad tam tikrų nerimo ženklų galima užčiuopti lyginant tarpusavio atsiskaitymų vėlavimo reitingą – per metus šiek tiek sumažėjo žemos rizikos įmonių ir padaugėjo vidutinės rizikos.
„Be to, nereikia pamiršti, kad Lietuva yra atvira, nuo eksporto smarkiai priklausoma ekonomika, todėl pokyčiai čia beveik visuomet nulemti išorės veiksnių. Ir tie pokyčiai gali būti labai staigūs“, – pranešime cituojama Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
[infogram id="410639f9-1e93-4080-85c0-df190e295be7" prefix="utt" format="interactive" title="bankrotai 2018 metais"]
Pasak jos, nerimą dėl išorėje vykstančių geopolitinių ir ekonominių pokyčių galėtų atspindėti pernai kiek sumažėjęs Lietuvos įmonių noras skolintis, tačiau ir šį faktą reikėtų vertinti su išlygomis, mat skolinimosi sutarčių Lietuvos įmonės pernai sudarė netgi šiek tiek daugiau, o sumažėjusi bendra paskolų suma rodo, kad įmonės skolinosi mažesnėmis apimtimis.
Prognozės ir faktai išsiskyrė
VŽ rašė, kad kredito draudikės „Coface“ vertinimais, bankrotų skaičius šalyje 2019 m. padidės 9,2%. Panašaus 8,7% bankrotų augimo „Coface“ laukė ir 2018 m.
Ponia Ruseckaitė teigia, kad „Creditinfo“ turimi duomenys paneigia pernykštes kai kurių analitikų" teiginius, kad ketvirtame ketvirtyje jau buvo pastebimi neigiami, verslo sunkumus ar net galimą nuosmukį signalizuojantys ženklai.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2017 metų spalio–gruodžio mėnesiais, padidėjo 3,6%. Visoje ES metinis ekonomikos augimas ketvirtąjį ketvirtį buvo 1,4%, tik euro zonoje – 1,2%, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.
Grzegorzas Sielewiczius, „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos ekonomistas, VŽ duotame interviu pažymėjo, kad sudarydama nemokumo prognozes bendrovė atsižvelgia į šalies ekonominės plėtros tempą ir įmonių tarpusavio atsiskaitymus, kurie Lietuvoje, jo turimais duomenimis, yra pablogėję.
Ekonomistas neatmetė, kad bankrotų prognozė gali būti peržiūrėta, jei Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau, nei tikėtasi, kaip rodo sparčiau didėjęs šalies BVP 2018 m., nei tikėjosi daugelis ekonomistų, įskaitant „Coface“.
Ponas Sielewiczius nurodė, kad galimam įmonių finansų pablogėjimui Lietuvoje 70% įtakos turi galimas išorinės aplinkos (eksporto rinkų) pablogėjimas, 30% – vidiniai veiksniai, pavyzdžiui, įtempta padėtis darbo rinkoje, kuri toliau kaista dėl augančių kaštų kylant atlyginimams.
Transportas plečiasi, bet vėsta statybos
„Creditinfo“ rizikos vertinimo vadovė komentare nurodo, kad analizuojant atskirus sektorius, tam tikrų tendencijų kontūrus galima įžiūrėti.
Ponios Ruseckaitės teigimu, transporto sektorius paprastai labai greitai reaguoja į fundamentinius makroekonominius pokyčius, tačiau pernai jis dar buvo orientuotas į plėtrą – skolinimosi apyvartiniam kapitalui apimtys augo 24%, o ilgalaikių paskolų apimtys – 42%.
Tuo tarpu statybos sektoriaus kreditavimo apimtys traukėsi, mažiau skolintasi tiek apyvartiniam kapitalui, tiek ilgalaikėms investicijoms. Identiškos tendencijos fiksuotos nekilnojamojo turto segmente.
„Tai atitinka pačių sektoriaus žaidėjų komunikuojamą žinutę, kad rinka yra prisotinta ir augimo pikas jau pasiektas. Tiek viename, tiek kitame segmente mažėjo žemos atsiskaitymų vėlavimo rizikos bendrovių skaičius ir daugėjo vidutinės“, — sakė ji.
Tiesa, vertinant bankrotų riziką, šių verslo segmentų situacija atrodo gana stabili – šių metų pradžioje 46,4% statybos įmonių ir 71,7% nekilnojamojo turto bendrovių buvo priskiriamos žemos rizikos grupei, o per metus šis rodiklis iš esmės nepakito.
Ką prognozuoja Europai
Savo ruožtu „Coface“ įmonių nemokumo analizė Vidurio ir Rytų Europoje pernai lapkritį parodė, kad Lietuvoje daugiausia veiklą nutraukia ir apie nemokumą skelbia mažmeninės ir didmeninės rinkos dalyviai: prekybininkai sudaro daugiau nei 30% visų bankrotų Lietuvoje, Kroatijoje ir Rusijoje.
VERSLO TRIBŪNA
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Šiandien konferencijoje „Investavimas 2025. Pažengusiems“ rinkos ekspertai, ekonomistai, investuotojai diskutavo apie tendencijas, instrumentus ir kokia kryptimi sukti investavimo vairą kitąmet. Renginyje kalbėjo daugiau nei 20 pranešėjų, jį nemokamai transliavo vz.lt.
Verslo aplinkoje patikimumo neužtenka tik deklaruoti – jį reikia įrodyti realiais rezultatais. Pastaraisiais metais, kai ekonominiai svyravimai ir neapibrėžtumas tapo kasdienybe, verslų gebėjimas išlaikyti finansinę drausmę ir įsipareigojimų vykdymą tampa tikru patikimumo matu. Partneriai, klientai ir investuotojai vertina ne pažadus, o konkrečius finansinius rodiklius, atsakomybę ir nuoseklų veiklos skaidrumą. Vienas iš būdų tai pagrįsti – „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatas, patvirtinantis, kad įmonės veikla yra stabili, skaidri ir tvari.
Darbuotojų lūkesčiai keičiasi – papildomų naudų krepšelyje pirmenybė tenka ilgalaikiams sprendimams, kurie, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, saugumą užtikrintų ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Kas kuria saugumo jausmą net ir užvėrus biuro duris, kaip tokie sprendimai veikia praktikoje ir kodėl jie tampa verslo vertybes atspindinčiu standartu, pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
Dideli iššūkiai regione taip pat prognozuojami statybų sektoriui, kuris dažniausiai turi likvidumo problemų. Statybų bendrovių pajamas išpūtė ES investicijos, tačiau jas į dugną tempia darbo jėgos trūkumas ir abejotinas sandorių pelningumas, kurių, deja, nepajėgia kompensuoti naujų būstų paklausa.
„Coface“ prognozuoja, kad bankrotų skaičius Europoje labiausiai didės kaimynėje Lenkijoje (9,3). Estijai prognozuojamas 8,2%, o Latvijai 2,5% bankrotų skaičiaus didėjimas 2019 m.
Pasaulinėje „Coface“ valstybių ir verslo sektorių rizikų apžvalgoje didžiausio bankrotų mažėjimo (apie 10%) laukiama Suomijoje. Didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje bankrotų lygis šiemet išliks panašus, kaip ir 2018 m. „Coface“ prognozuoja, kad lėtėjant ekonominei plėtrai 2019 m. bankrotų skaičius iš viso išaugs 20-yje iš 26-ių analizuotų ES ekonomikų.
[infogram id="49b3efa0-697b-4727-b535-d280611b1fd2" prefix="wba" format="interactive" title="bankrotų prognozė 2019 m."]
