Pensijų sistemos, mokestiniai pokyčiai pagal Jakeliūną ir Lazutką
Tai šiandien Seime teigė Statys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Taip pat apie pensijų sistemos numatomą pertvarką kalbėjo Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas.
„Reikėtų siekti, kad tiktai tie, kurie gaus anuitetą, liktų antros pensijų sistemos pakopos fonduose. Tikslas – apsaugoti žmones, kad jie nenukentėtų, jei jie negaus anuiteto, jie patirs nuostolį, bet, žinoma, čia yra žmonių apsisprendimo klausimas“, - Seime pirmadienį kalbėjo p. Jakeliūnas.
Siūlys du pasirinkimus
Pasak jo, „Sodra“ kasmet netenka beveik dešimtadalio pajamų dėl skolos valstybės biudžetui aptarnavimo išlaidų ir neefektyviai veikiančios antros pakopos pensijų fondų finansavimo sistemos. Daug šios pakopos dalyvių neprisideda savo lėšomis, todėl netenka galimybės sukaupti didesnę pensiją. Todėl, pasak p. Jakeliūno, planuojama „išgryninti“ antros pakopos dalyvius, joje paliekant tik tuos, kurie papildomai skiria ir savo asmenines lėšas, o kitus kaupiančiuosius grąžinti į 1-ąją pensijų pakopą – t. y. „Sodrą“.
Politikai pasišovė žmonėms suteikti galimybę iš II pensijų pakopos fondų sugrįžti į „Sodrą“ ir atkurti „Sodros“ įsipareigojimus, kitaip sakant, tarsi tie žmonės nebūtų dalyvavę antroje pensijų pakopoje, o jų pensija nesumažėtų.
Antra formuluojama galimybė - leisti žmonėms likti antros pensijų pakopos fonduose, sudarant sąlygas ten sukaupti daugiau, kad žmogus išėjęs į pensiją gautų anuitetą, t y. iki mirties kas mėnesį mokamą fiksuotą sumą, kuri būtų tam tikras priedas prie „sodrinės“ pensijos.
Šiuo metu įstatymai numato, kad jei antrosios pakopos pensijų fonde asmuo sukaupė apie 10.600 Eur, jis privalo įsigyti anuitetą. Tokią paslaugą Lietuvoje šiuo metu teikia dvi bendrovės – tai „Bonum Publicum“ ir „ERGO Lietuva“.
Pasak p. Lazutkos, ateityje anuitetus galėtų mokėti taip pat „Sodra“. Viena iš dabartinių problemų yra ta, kad anuitetus mokančios bendrovės nėra apsaugotos nuo bankroto ir tai reikėtų keisti, kaip kad nuo kreditorinių reikalavimų šiuo metu yra apsaugoti privatūs pensijų fondai.
Kas keisis dėl mokesčių
Ponas Jakeliūnas akcentavo, kad mokesčių srityje planuojama remtis dar 2013 m. Vyriausybės suburtos mokesčių darbo grupės siūlymais, kurie grindžiami siekiu didinti sistemos efektyvumą ir mažinti socialinę atskirtį.
Norint didinti mokesčių sistemos skaidrumą, planuojama sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčius – tai mažins paskatas mokėti atlyginimą „vokeliuose“. Bus peržiūrėtos mokestinės lengvatos, vertinamas jų tikslingumas ir efektyvumas.
„Jei alga buvo 1.000 Eur „ant popieriaus“, tai po mokesčių sujungimo bus 1.310 Eur. Atitinkamai GMP mažės nuo 15% iki maždaug 11%, bet sumokamos sumos nuo darbo pajamų faktiškai nesikeis. Klausimas kils dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio – ateityje tas procentas, tikėtina, bus didesnis“, - sakė p. Jakeliūnas.
Pasak jo, mokestinė pertvarka yra labai jautri įvairioms mokesčių mokėtojų grupėms, todėl „šitie darbai nėra skubinami“.
Pasak p. Jakeliūno, mokesčių srityje Biudžeto ir finansų komitetas jau kai ką nuveikė. Pavyzdžiui, dar gruodį buvo priimti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai, kuriais apribota „nepakankamai socialiai teisinga ir daug biudžetui kainavusi“ gyvybės draudimo mokestinė lengvata. Nuo 2017 m. GPM galima susimažinti nuo ne didesnės nei 2.000 Eur sumos.
Pensijų sistemos pertvarka 2019 m.
Antrosios pakopos pensijų fondų klausimas Seime bus svarstomas šių metų antrą pusmetį – rudens sesijoje, kaip numatyta Vyriausybės priemonių plane. Ponas Lazutka sako, kad galimybė žmonėms pasirinkti greičiausiai bus suteikta kitąmet.
Šiuo metu antroje pensijų sistemos pakopoje dalyvauja tie, kurie fonduose senatvei kaupia po 2%, pervedamus iš „Sodros“, ir tie, kurie kaupia po 6% ( t. y. „Sodros“, asmenines ir valstybės skatinamąsias įmokas pagal formulę 2+2+2).
Politikai nusitaikė į pirmąją grupę kur po 2% kaupia apie 400.000 žmonių – jie norėtų, kad mažas pajamas kaupiantys sugrįžtų į „Sodrą“, tačiau pripažįsta, kad žmonėms turi būti leista rinktis.
„Dėl galimybės prisidėti daugiau, taip pat dėl valstybės dalyvavimo dar vyksta diskusijos. Kai jos baigsis, esame pasirengę pateikti įstatymų siūlymus“, - sakė p. Jakeliūnas.
2013 m., kuomet jau kartą buvo leista panašiai apsispręsti žmonėms, į „Sodrą“ grįžo tik 24.000.
Planuojama, jog iki 2017-ųjų metų pabaigos bus priimti reikalingi teisės aktų pakeitimai, o po pereinamojo laikotarpio pertvarkyta sistema pradės veikti 2019-ųjų pradžioje.
„Sodros“ ir Lietuvos banko duomenimis, antrosios pakopos pensijų fonduose, į kuriuos nukreipiamos valstybės subsidijos, 2016 m. pabaigoje iš viso kaupė 1,25 mln. gyventojų, fonduose nuo 2004 m. sukaupta apie 2,5 mlrd. Eur.
Ponas Lazutka skaičiuoja, kad Lietuvoje kol kas anuitetą nusipirko tik keli šimtai žmonių, o apie 50.000 gavo vienkartines išmokas – maždaug apie 1.000 Eur. Tai pinigai, kurie buvo išmokėti žmonėms, kaip vienkartinė išmoka.
„Po 2% kaupia apie 400.000 – jie sukaups labai mažai – dabar ten turi po 2.000 Eur. Taigi kažką reikia daryti, nes „Sodros“ pensijos yra per mažos. Logiška išvada būtų pasiūlyti grįžti į „Sodrą“ su savo pinigais“, - aiškino p. Lazutka.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
Pasak jo, „nėra jokių kalbų“ apie privačių pensijų fondų uždarymą. „Jie yra gerai“, - sakė p. Lazutka.
Tokių kurie kaupia pagal formulę 2+2+2 – yra apie 400.000. Ponas Lazutka jiems siūlo leisti prisidėti daugiau nei 2%, neribotai, „kiek jie nori ir gali“. Taip pat prie kaupiamos pensijos leisti prisidėti darbdaviams.
Dar 400.000 yra pasyvūs pensijų fondų dalyviai, kurie nekaupia „Sodroje“, tad p. Lazutkos nuomone, jie taip pat turėtų grįžti į „Sodrą“.
Savo ruožtu ekonomistė Rūta Vainienė pataria nepriimti Vyriausybės kartojamo argumento už gryną pinigą, kad kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose tik po 2% neapsimoka, todėl geriau šiems fondų dalyviams sugrįžti į „Sodrą“ (t. y. neprisidedant savo dalimi ir negaunant skatinamosios subsidijos iš biudžeto).
Ji primena, kad galima nesunkiai pasitikrinti ir pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta skaičiuokle Pensijuskaiciuokle.lt. Ten įvedus gimimo datą, lytį, algą „ant popieriaus“, pasirinktą kaupimo būdą, vidutinę fondo grąžą, galima palyginti būsimas pensijas su kaupimu ir be kaupimo.
Ponas Jakeliūnas apibendrindamas sakė, kad tarp pagrindinių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto uždavinių be mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkos yra finansinių paslaugų vartotojų teisių apsauga, kreditų unijos sistemos stebėsena, Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas sudarant valstybės biudžetą ir planuojant valstybės investicijas, ekonomikos krizės priežasčių ir jos poveikio apibendrinimas.
