Teorija – graži, o praktika?
Naują kovos su pinigų plovimu direktyvą Lietuva ir kitos ES šalys į savo teisyną turi perkelti iki 2017 m. birželio pabaigos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektą parengė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNNT). Jo esmė – kiekviena šalis privalo turėti tikrųjų naudos gavėjų (tikrųjų savininkų) registrą. Tikruoju savininku gali būti tik fizinis asmuo. Jeigu Lietuvos bendrovė priklauso lengvatinio apmokestinimo bendrovei, kaip tikrasis savininkas turi būti nurodytas tos įmonės savininkas, fizinis asmuo. Direktyva numato dideles pinigines sankcijas už pinigų plovimą ar terorizmo finansavimą: juridiniam asmeniui – iki 5.000.000 Eur, arba 10% bendros metinės apyvartos, fiziniam asmeniui – iki 5.000.000 Eur dydžio bauda. Teisininkai prognozuoja, kad Lietuvoje bus taikomos daug mažesnės baudos, – bus atsižvelgta į ekonominę padėtį, gaunamas pajamas ir į šalies „kodeksuose esantį baudų lygį“.
Taip pat manoma, kad minėtas įstatymas neišspręs užsibrėžto tikslo: esą verslininkai, kurie norės pasislėpti, galės ir toliau tai sėkmingai daryti. „Kaip tikrasis savininkas bus nurodomas koks nors asmuo mažų mokesčių teritorijoje ar vairuotojas iš Baltarusijos“, – VŽ puslapiuose šiandien komentuoja dr. Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Marcinkevičius ir partneriai Juridicon“ advokatas. Atsiranda ir didesnių gudruolių – sugebama į tikruosius savininkus įrašyti asmenį, o šis to nė nežino. Taip gudraujant, net sutaupoma: jei asmuo apie tai nežino, vadinasi, jam už savo vardo panaudojimą ir mokėti nereikia…
Kas turėtų imtis kontrolės? Ko gero, tai galėtų būti Registrų centras (RC), kuriam bendrovės privalo pateikti akcininkų sąrašus. FNTT atstovai tikina, kad RC gali bet kada patikrinti pateiktų duomenų teisingumą, ši institucija yra įgaliota už nustatytus pažeidimus surašyti pažeidimų protokolus. RC tikina, kad pareiga pateikti duomenis apie naudos gavėjus teks įmonės vadovui, jam teks ir atsakomybė.
Žvelgiant į realybę, panašu, kad minėtas įstatymas Lietuvoje veiks tik formaliai. Pakanka vien pažvelgti, kaip bendrovės „skuba“ pateikti RC duomenis apie akcininkus, finansines ataskaitas. Metų metais skaičiuojami nemenki nuo šios pareigos išsisukančių įmonių būriai – ir ko stebėtis, jei atsakomybė už siekį būti lygesniems už lygius tekainuoja nuo 30 iki 1.450 Eur. Neskaidriai įmonei tokios sumos – vieni juokai. Juolab kad ir baudas išlupti RC einasi sunkiai…
Toks prievolės vengimas ne visada slepia paprasčiausią apsileidimą ar abejingumą – neretai po nenoru atskleisti akcininkus ar finansines ataskaitas slepiasi nesąžiningi verslininkai, abejotina veikla. Jei įmonė baidosi skaidrumo, tai signalas potencialiems partneriams, kad galimos problemos dėl atsiskaitymų ir pan.
Jei slepiami naudos gavėjai – tikrieji savininkai, – problema kur kas rimtesnė: plaunami pinigai, slepiami mokesčiai. Vadinasi, sąžiningai dirbantys verslininkai atsiduria nevienodų taisyklių zonoje, o valdžia, nesurenkanti mokesčių, juos dar padidina ir užkrauna ant pečių tai skaidriajai verslo daliai… Todėl norėtųsi atsakingoms institucijoms palinkėti, kad minėtas įstatymas dėl kovos su pinigų plovimu ne tik teoriškai egzistuotų, bet ir iš tikrųjų efektyviai galiotų kontrolės mechanizmas.
