Biokuro kainos stabilizavosi, formuojasi palankios sąlygos ilgalaikiams sandoriams
Vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 21,80 Eur už MWh ir buvo 8% mažesnė nei 2023–2024 m. sezonu, skelbia birža.
„2022 m. sustabdžius biokuro importą iš Baltarusijos, daugelis tikėjosi rinkoje išvysti reikšmingą kainų šuolį ar pasiūlos trūkumą. Vis dėlto galiausiai įvyko priešingai – rinka pademonstravo stabilumą ir brandą prisitaikydama prie geopolitinių ir ekonominių pokyčių. Šiandien biokuro kainą formuoja vietinės rinkos sąlygos ir atspindi itin didelę konkurenciją bei pasiūlos ir paklausos balansą“, – pranešime teigia Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas.
.jpg)
Vidutinė biokuro kaina praėjusį sezoną, palyginti su 2023–2024 m. sezonu, 18% mažėjo ir Latvijoje – siekė 22,01 Eur/MWh. Estijoje biokuras brango 1% iki 21,34 Eur/MWh.
Šis žiemos sezonas išsiskyrė meteorologinėmis sąlygomis – šiltesni orai ir mažiau itin šaltų dienų lėmė mažesnį biokuro poreikį visame regione. Ypač šilta žiema buvo Latvijoje – Rygoje fiksuota aukščiausia vidutinė temperatūra iš visų Baltijos valstybių sostinių.
Nors Latvijoje ir Estijoje biokuro apyvarta mažėjo, bendra „Baltpool“ biokuro biržoje Baltijos valstybėse sudarytų sandorių apimtis, palyginti su praėjusiu sezonu, padidėjo 2% ir siekė 5,3 TWh (115,8 mln. Eur). Lietuvoje augimas siekė 5% iki 4,3 TWh, Latvijoje apyvarta mažėjo 17% ir sudarė 0,48 TWh, o Estijoje išliko tokio pat lygio – 0,5 TWh.
Šį sezoną vidutinė šildymo kaina Lietuvoje siekė 7,58 ct/kWh ir buvo 4% didesnė nei praeitą žiemos sezoną. Didmiesčiuose kainų kryptis išsiskyrė ir svyravimas buvo nereikšmingas. Turint omenyje, kad aplinkos temperatūra buvo aukštesnė, vartotojams sezonas buvo lengvesnis finansiškai.
Istoriškai buvę skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos biokuro kainų šiemet beveik išnyko. Panaši situacija susidarė ir kalbant apie sandorių trukmės struktūrą – ilgalaikių ir trumpalaikių sandorių kainos buvo labai artimos. Tokia situacija rodo rinkos stabilumą ir mažą kainų svyravimų riziką, tačiau kartu vertėtų ją vertinti atsargiai – tai nėra signalas atsipalaiduoti.
„Išnykus kainų skirtumui, rinkos dalyviai gali drąsiau rinktis ilgalaikes sutartis, kurios užtikrina tiekimo tęstinumą ir mažina planavimo riziką. Biokuro pirkėjai išvengia ilgalaikių sandorių rizikos premijos, tačiau tokiu atveju eliminuojamas ir papildomas uždarbis, galintis atsirasti dėl rinkos dinamikos ar kainų svyravimų“, – komentuoja V. Jonutis.
Esant mažesnei rizikai, tiekėjai gali aiškiau susiplanuoti ilgalaikes pardavimo apimtis, racionaliau organizuoti gamybą, sandėliavimą, logistiką ir investicijas. Tai ypač aktualu mažesniems rinkos dalyviams, kuriems neapibrėžtumas reiškia tiesioginę veiklos riziką.
Vis dėlto, kalbant apie tiekimo ir kainų rizikos valdymą, svarbiausia – gerai apgalvota strategija. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai kontraktai turi savo pranašumų, o jų derinimas leidžia prisitaikyti prie rinkos ciklų bei verslo augimo tikslų. Tačiau dažnai, diversifikuojant sandorių struktūrą, pamirštama dar viena galimybė – indeksuoti sandoriai. Tai trečiasis kontraktų tipas, kuris leidžia ilgam laikotarpiui užtikrinti tiekimą, kartu išlaikant tiesioginį ryšį su SPOT (trumpalaikių) sandorių kainomis.
„Indeksuoti kontraktai – tai patikimas sprendimas norintiems išlaikyti kainų lankstumą, bet kartu planuoti iš anksto. Jie padeda efektyviai valdyti kainų svyravimų riziką, kartu užtikrinti tiekimo stabilumą“, – teigia biržos prekybos vadovas.
Prognozuoja panašų sezoną
Ateinančiam šildymo sezonui „Baltpool“ prognozuoja, kad žaliavos kainos turėtų išlikti panašios – dabartinė biokuro rinkos situacija nerodo prielaidų galimiems drastiškiems pokyčiams, tačiau tai taip pat gali sumažinti rinkos dalyvių norą rizikuoti.
„Šiandien biokuro kainos atspindi realius mūsų šalies išteklius, konkurenciją ir pasiūlos bei paklausos balansą – žaliavinės medienos kainų dinamika nekelia nerimo, o tiekimo grandinės veikia be reikšmingų trikdžių. Tačiau daugėja signalų, kad atsargos ateinančiam sezonui bus mažesnės, nes tiekėjų finansinė būklė prastėja“, – komentuoja V. Jonutis.
Prieš sezoną sukaupti sandėliai jau antrus metus iš eilės buvo nuostolingi, todėl tikėtina, kad artėjantį sezoną sandėliuojamo kuro kiekiai gali būti kuklesni.
„Tai kelia riziką, kad esant ekstremalioms sąlygoms, pavyzdžiui, paspaudus didesniam šalčiui, rinkoje gali likti mažiau laisvų išteklių netikėtai išaugusiam poreikiui patenkinti. Tokiu atveju trumpalaikių sandorių rinkoje gali susiformuoti laikinas pasiūlos trūkumas. Rinkos dalyviai nuo to gali apsisaugoti diversifikuodami sandorius“, – pabrėžia ekspertas.