Iš D. Trumpo tikėjosi auksinius kiaušinius dedančios žąsies, o gavo mažą kainą ir muitų spaudimą

Naftos ir dujų bendrovės išleido dešimtis milijonų USD, kad paremtų D. Trumpo antrąjį žygį į Baltuosius rūmus po to, kai jis pažadėjo naują naftos aukso amžių. Jie tikėjosi, kad jis iškastinį kurą pavers pagrindiniu savo antrosios kadencijos akcentu ir padės sumažinti gavybos sąnaudas, pritraukti investuotojų ir nutiesti naujus vamzdynus bei eksporto terminalus naujoms rinkoms pasiekti.  

Vietoj to naftos perdirbėjai ir visi kiti yra įtraukti į prekybos karą, kuris, kaip baiminasi investuotojai, sužlugdys pasaulio ekonomiką ir sumažins žaliavinės naftos paklausą. Per dvi prekybos sesijas pirmadienį lyginamosios JAV naftos kainos buvo nukritusios beveik 14%, iki 61,99 USD už barelį – žemiausio lygio nuo 2021 m. balandžio. 

Tai kaina, kuri, pasak iškastinio kuro gavybos bendrovių, galiausiai sutrukdytų jų investiciniams planams, rašo „The Wall Street Journal“.

Slogios nuotaikos 

Wesas Perry, Permio regiono gavybos bendrovės PBEX pirmininkas, leidiniui sakė, kad penktadienio rytą susitiko su savo komanda aptarti bendrovės gręžimo biudžeto ir išbandyti įvairių kainų scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis. Įmonė svarsto įvairias galimybes, kaip prisitaikyti prie mažesnių kainų, įskaitant galimybę atsisakyti vienos iš dviejų gręžimo platformų, kurias planavo eksploatuoti.

„Kol kas niekas nekalba apie gavybos nutraukimą, bet tokia galimybė yra“, – pripažįsta jis.

Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas ragino naftos ir dujų bendroves pumpuoti daugiau žaliavos, kad padėtų jam pasiekti tikslą perpus sumažinti energijos kainas ir nukirpti kainas degalinėse. Pramonės atstovai teigė, kad laikysis savo pozicijos, ir pasiūlė D. Trumpui kreiptis į Naftą eksportuojančių šalių organizaciją dėl papildomos naftos gavybos. 

Dabar gamintojai yra tarsi įstrigę tarp praėjusią savaitę OPEC+ priimto sprendimo kitą mėnesį padidinti gavybą daugiau nei 400.000 barelių per dieną ir dėl muitų galimai sulėtėsiančios jų produktų paklausos. D. Trumpo plieno muitai jau dabar reikšmingai didina naujų gręžinių sąnaudas.

Pastaraisiais metais naftos perdirbėjai atsikratė didelių skolų, todėl jie gali geriau atlaikyti kainos kritimą. Tačiau jei naftos kaina ilgai išliks arti 60 USD už barelį, ši Amerikos pramonės šaka turės iš naujo įvertinti savo išlaidų lygį likusiems metams ir 2026 m.

Mažėjančios kainos dar labiau spaudžia ir taip įtemptą naftos inžinierių, geologų ir gręžimo įrenginių operatorių darbo rinką. Įdarbinimo specialistai sako, kad naftos pramonės darbuotojams ir taip sunku rasti darbą po to, kai po susijungimų ir kitų sąnaudų mažinimo veiksmų įmonių personalas gerokai susitraukė.

Bendrovė „Chevron“ pranešė, kad iki 2026 m. pabaigos planuoja visame pasaulyje panaikinti apie 8.000 darbo vietų, siekdama sumažinti struktūrines sąnaudas, o bendrovės „Exxon Mobil“ ir ‚ConocoPhillips‘ anksčiau teigė planuojančios panaikinti šimtus darbo vietų po bendrovių „Pioneer Natural Resources“ ir „Marathon Oil“ įsigijimo.

Praėjusį mėnesį Dalaso federalinio rezervų banko paskelbtoje apklausoje energetikos įmonių vadovai pasmerkė D. Trumpo administracijos siūlymą, kad naftos kainos turėtų siekti 50 USD už barelį. 

Vienas neįvardytas vadovas sakė, kad tokio lygio naftos kainos paskatintų JAV naftos gavybą „pradėti mažėti nedelsiant ir, tikėtina, gerokai“.

„Negali būti JAV dominavimo energetikoje ir 50 USD už barelį naftos kainos“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs vadovas.

Kol kas vartotojams gerai

Kainų mažėjimas naudingas vartotojams, kuriems benzinas ir kiti degalai kainuoja pigiau. Tačiau tai gąsdina JAV energetikos bendroves, kurios tapo didžiausiomis pasaulyje naftos gamintojomis.

Jei kainos išliks žemos arba dar labiau sumažės, pramonė, kuri yra pagrindinė eksportuotoja ir didelė darbdavė tokiose valstijose kaip Teksasas, gali būti priversta mažinti investicijas ir mažinti darbo vietų skaičių, konstatuoja „The New York Times“. 

„Nuo „Gręžk, vaikeli, gręžk“ pereiname prie „palauk, vaikeli, palauk“, – sako Kirkas Edwardsas, nedidelės Vakarų Teksaso naftos ir dujų gavybos įmonės, kuri neseniai atsisakė naujų gręžimo planų dėl didesnių plieno sąnaudų, vadovas. 

Anot jo, plieniniai vamzdžiai, vožtuvai ir kiti komponentai, kuriems dabar taikomas 25% muitas, sudaro apie 20% gręžinio kainos.

„Jūs neketinate eiti ir leisti pinigų naujiems gręžiniams, kai jūsų sąnaudos yra didesnės dėl plieno, o produktų kainos smarkiai mažesnės“, – teigia K. Edwardsas.

Dar daugiau žibalo į ugnį įpylė ne tik muitai plienui, bet ir sprendimas pasauliniu mastu didinti gamybą.

Dėl didelio naftos kainų kritimo dabar OPEC+ sprendimas atrodo priimtas ne pačiu tinkamiausiu metu. 

„Visas kontekstas pasikeitė“, – mano Bhushanas Bahree, „S&P Global“ naftos sektoriaus direktorius.

„Sprendimas iš esmės buvo priimtas siekiant sudrausminti Kazachstaną ir Iraką, kurie kelis mėnesius nesilaikė reikalavimų“, – tikina Robertas McNally, kuris buvo prezidento George'o W. Busho patarėjas energetikos klausimais.

Nors D. Trumpo administracija nori mažesnių naftos kainų, R. McNally sakė nemanantis, kad Baltieji rūmai spaudė Saudo Arabijos ir kitų šalių pareigūnus didinti gavybą.

R. McNally taip pat teigia, kad Saudo Arabija mano, jog naftos rinka yra pakankamai sveika, todėl jie gali sau leisti veikti dabar.

„Ilgalaikė nauda drausmės ir patikimumo klausimu būtų didesnė nei trumpalaikis skausmas dėl mažesnių naftos kainų“, – komentuoja R. McNally, kuris yra tyrimų bendrovės „Rapidan Energy Group“ prezidentas.

Tikslai prieštarauja vienas kitam

Praėjusiais metais JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pasiūlė, kad administracijos tikslas turėtų būti iki 2028 m. padidinti JAV naftos ir dujų gavybą 3 mln. barelių naftos ekvivalento per dieną. Remiantis analitikos bendrovės „Wood Mackenzie“ bazine prognoze, šis tikslas turėtų būti pasiekiamas dėl dujų gavybos augimo.

Tačiau ši bazinė prognozė priklauso nuo tikėtinos naftos kainos. Esant mažesnėms kainoms, šis gavybos augimas nepasireikš. „Užsitęsus 50 USD už barelį kainai, gavyba iš karto sumažėtų“, – rašo konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ analitikai.

Nors yra manančių, kad gali pasikartoti 2014–2016 m. scenarijus, kai gavyba didėjo net ir esant mažoms kainoms, Ryanas Dumanas, „Wood Mackenzie“ JAV gavybos ir perdirbimo tyrimų grupės direktorius, teigia, kad analogija su 2014–2016 m. gali būti nevisiškai pagrįsta. Bendrovės ir toliau teiks pirmenybę išmokoms akcininkams, nepriklausomai nuo to, kaip keisis kainos ir sąnaudos.

„Esminis 2016 m. atsigavimo skirtumas yra tas, kad tuomet bendrovės vis dar viršijo pinigų srautus. Šiandien jos daug mažiau reinvestuoja ir taiko griežtesnę dividendų politiką“, – sako jis. 

„Be to, gręžinių sąnaudos, skirtos telkiniams eksploatuoti, yra labai sumažėjusios naftos gavybos sektoriuje, ir nesu tikras, ar jos vėl gali sumažėti tokiu pat absoliučiu mastu. Per 2014–2018 m. šios vienetinės sąnaudos sumažėjo nuo maždaug 20 USD už barelį naftos ekvivalento iki mažiau nei 10 USD. Jos gali dar sumažėti, bet tai nėra tiesinė kryptis. 10 USD negali nukristi iki nulio“, – komentuoja ekspertas.

Dabar susidariusi situacija tarsi byloja, kad D. Trumpo energetikos ir ekonomikos politika gali atskleisti sritis, kuriose kai kurie iš jo deklaruojamų tikslų prieštarauja vienas kitam.