Prezidentūra apie siūlymą Baltijos šalims statyti elektrinę: visi variantai svarstytini
Taip jis kalbėjo energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui sausį pareiškus, jog Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.
„Tai variantai turbūt yra svarstytini, bet taip pat neužmirškime, kad yra opcija ir mažųjų branduolinių reaktorių vystymo, kuri gal nėra tokia greita kaip efektyvi dujinė generacija, nes tą technologiją dar reikia tinkamai išanalizuoti ir tada priimti sprendimus“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba.
„Vertintinos įvairios opcijos, reikia skaičiuoti, reikia žiūrėti, koks poveikis yra kainoms, vartotojams ir ar tikrai mums papildomai reikia tokios generacijos“, – pridūrė jis.
Ž. Vaičiūnas teigia, kad bendra Baltijos šalių elektrinė galėtų atsirasti iki 2030 metų. Ministras nedetalizavo, kokioje vietoje ir pagal kokią technologiją galėtų būti vystomas projektas.
Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, jos ginčijosi, iš kur turėtų būti tiesiamas jūrinis elektros kabelis į Švediją, be to, šalys ilgai nesutarė dėl bendros dujų rinkos. Ginčai lydi ir bendrą europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.
Palaiko antrojo jūros vėjo parko konkurso sąlygų peržiūrą
R. Dilba Žinių radijui taip pat sakė, kad šalies vadovas palaiko iniciatyvą peržiūrėti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygas.
Pasak patarėjo, peržiūra gali padėti užtikrinti palankesnes būsimos elektros kainas vartotojams, pritraukti į konkursą naujų dalyvių.
„Atidžiau įvertinti ir pasižiūrėti, ar įmanoma dar pagerinti to konkurso sąlygas taip, kad kuo mažiau vartotojai nuo to turėtų finansinės naštos, yra iš esmės neblogas ir sveikintinas tikslas“, – sakė R. Dilba.
„Jeigu būtų įmanoma pagerinti sąlygas dar taip, kad į konkursą būtų pritraukta daugiau dalyvių, (...) tai irgi būtų sveikintina“, – pridūrė jis.
„Tai toks peržiūrėjimas tų sąlygų (...), prezidento nuomone, būtų logiškas žingsnis“, – kalbėjo patarėjas.
Pasak jo, jeigu konkurso sąlygos būtų pakeistos, Lietuvai reikėtų padirbėti informuojant galimus dalyvius, kad visa tai daroma dėl teisingų tikslų, skaidriai.
R. Dilba sakė, kad nėra signalų, jog antrasis vėjo parko konkursas būtų nepatrauklus potencialiems investuotojams.
Seimo Energetikos ir darnios plėtrios komisija bei Audito komitetas anksčiau sausį paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti konkursą.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas neatmetė, kad pernai lapkritį paskelbtas konkursas gali būti atšauktas ir pakeitus jo sąlygas balandžio pradžioje skelbiamas iš naujo.
Vėliau energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis tvirtino, kad sausio mėnuo bus skirtas įvertinti konkurso aplinkybes ir naudas. Anot jo, ministerija nusiteikusi sąlygas „šiek tiek patobulinti“, kad projekto našta vartotojams sumažėtų.
Praėjusią kadenciją valdę konservatoriai ragina konkurso nestabdyti, siekiant, kad Lietuva kuo greičiau galėtų pasigaminti savo elektros energiją.
R. Dilba sakė, kad dabartiniai vertinimai rodo, jog antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje reikalingas, o „peržiūrėti sąlygas nėra kažkoks baubas“.
Pernai lapkričio viduryje 3,13 mlrd. Eur preliminarios vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas. Dalyvių pasiūlymų laukiama iki kovo 18 dienos.
Vasarą Seimui supaprastinus aukciono sąlygas, dabar jis galėtų įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį būtų galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“.
