Dalis vystytojų subsidijas antrajam jūrinio vėjo parkui įvertino kaip kojų nusivalymą į kitus

Tokia dosni jūrinio vėjo projekto subsidijavimo schema, kai iš esmės visų vartotojų pinigais galėtų būti garantuojamas elektros supirkimas, pavyzdžiui, po 125 Eur/MWh, suerzino dalį sausumos vėjo ir saulės parkus regione plėtojančių vystytojų.    

„Tokios sąlygos yra kojų nusivalymas į kitus. Į kitus verslus, vartotojus“, – VŽ sako Tadas Navickas, atsinaujinančios energetikos bendrovės „Sunly“ vadovas Lietuvoje.

Savo ruožtu Energetikos ministerija išskirtinių sąlygų jūrinio vėjo parkui nesureikšmina ir tiki, kad bet kuriuo atveju didesnis pagamintos elektros energijos kiekis Lietuvoje bendrai mažins elektros energijos kainą rinkoje, o tai atitinkamai reikš, kad, net ir skiriant paramą, bendra sukurta nauda visuomenei bus didesnė nei paramos dydis. 

„Projekto eksploatavimo laikotarpis bus didesnis nei skiriamos paramos, todėl nauda valstybei išliks dar ilgą laiką“, – VŽ atsako ministerija.

Pirmąjį Lietuvos jūrinio vėjo parką kartu su partneriais ir be valstybės paramos jau vysto „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables.“ Antrojo parko konkursas paskelbtas lapkričio 18 d., planuojama, kad jo rezultatai paaiškės kitų metų balandį. 

Kiek tai kainuos vartotojams?  

Darius Biekša, atsinaujinančios energetikos UAB „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovas, sako, kad dėl antro jūrinio vėjo konkurso kyla kur kas daugiau klausimų nei dėl pirmojo, kai laimėtojas įsipareigojo vėjo parką vystyti rinkos sąlygomis, nelįsdamas į „vartotojų kišenę“. 

„Įvertinus ateities kainų prognozes ir žinant, kad jūrinio vėjo MWh yra apie 2 kartus brangesnė už sausumos vėjo parkuose pagaminamos elektros MWh, galima daryti motyvuotą prielaidą, kad konkurse dalyvausiantys žaidėjai prašys CFD (sandorio dėl kainų skirtumo) mechanizmo. Įvertinus planuojamus statybos kaštus, geriausio pasiūlymo kaina neturėtų labai skirtis nuo VERT patvirtintos didžiausios 125,7 Eur/MWh ribos“, – prognozuoja jis.

Kitais žodžiais, bus įsipareigojama supirkti elektrą ar dalį jos už tokią kainą. 

Anot eksperto, svarbu suprasti, kad Lietuva šiuo metu bando pritraukti investuotoją, kuris už CFD subsidiją pastatytų 700 MW vėjo parką, kuris bus remiamas iš elektros vartotojų įmokų. 

„Kitaip tariant, į tarifą bus sugrąžinamas juntamas VIAP mokestis. Atitinkamai planuojamam 3 TWh gamybos kiekiui per 15 metų paramos laikotarpį iš vartotojų reikės surinkti apie 3 mlrd. Eur (nevertinus CFD infliavimo efekto) arba po 200 mln. Eur kasmet“, – skaičiuoja D. Biekša.

Panašius skaičius mini ir T. Navickas, kuris teigia, kad jei biržoje vidutinė kaina bus 40 ar 50 Eur už MWh, skirtumą turės sumokėti vartotojai.

„Dabar apskritai abejoju, ar pirmas parkas bus pastatytas, kai pasiūlytos tokios sąlygos antrajam. Pasiūlykite 50 Eur/ MWH CFD sausumos vėjui, visa Lietuva bus užstatyta. Antrasis parkas turi prioritetą, dosnų CFD ir yra labiau išplėtotas leidimų prasme. Kas norės žiūrėti į pirmąjį“, – abejone dalijosi T. Navickas.

Paklausus, koks galėtų būti VIAP mokestis, ministerija tikina, kad konkreti VIAP apimtis priklausys nuo elektros energijos kainos rinkoje po 8 ir daugiau metų, todėl spekuliuoti skaičiais šiuo metu nebūtų tikslinga.   

Kalbintų vystytojų teigimu, norint pagrįsti šį jūrinio parko statybos subsidijavimą vartotojų pinigais, iškyla du argumentai: verslas sustojo ir savo lėšomis bei rizika toliau nebevysto sausumos vėjo (ir saulės) elektrinių, todėl būtina paskatinti rinką, jeigu norime pasiekti užsibrėžtus politinius žalumo tikslus. 

Antras argumentas skelbtų, kad, nepaisant veržlaus sausumos vėjo bei saulės vystymosi ir gamybos galių faktinio augimo, jūrinis vėjas yra būtinas dėl stipriai augančio bendro elektros vartojimo poreikio Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose (elektrifikacija, vandenilis ir pan.).

„Dėl pirmo argumento. Verslas toliau investuoja. Apžvelgus VERT leidimų turėtojų registrą ir suskaičiavus vėjo ir saulės profilius, nustatyta, kad jau dabar yra pasirašyti ketinimų protokolai ir išimti plėtros leidimai 3,8 GW vėjui ir 4,0 GW saulei. Primenu, kad maksimalus Lietuvos elektros vartojimo pikas yra apie 2.100 MW (2,1 GW). Taigi jau veikiantys (1,7 GW) ir planuojami sausumos vėjo projektai beveik 2,6 karto viršija pikinį elektros poreikį Lietuvoje. Tad šis argumentas atkrenta“, – kalba D. Biekša.

Be to, anot jo, antras argumentas dėl elektros poreikio vartojimo spartaus augimo irgi neatlaiko kritikos: „Ilgai lauktas elektros vartojimo spurtas, siejamas su žaliojo vandenilio elektrolizės įrenginių eksponentiniu įdiegimu, neįvyko ir artimiausiu metu neįvyks. Kalbant apie eksporto rinkas, kol nėra politinio sprendimo dėl kabelių tiesimo, jų aptarimas yra oro virpinimas.“

Pasak D. Biekšos, dabar konkurencingoje rinkoje siūloma „įsprausti“ 700 MW subsidijuojamą projektą ir leisti jam „konkuruoti“.  

„Na, bent viena gera naujiena esamiems ir būsimiems gaminantiems vartotojams, nes jie nėra VIAP mokėtojai, investicijos į nuosavą elektrinę taps dar pelningesnės“, – ironijos neslepia D. Biekša.

Išskiriamas vienas gamybos komponentas?

Mindaugas Ubartas, pramoninius saulės parkus įrengiančios UAB „Vejusta“ vadovas ir savininkas, VŽ kalba, kad dabar su numatytu paramos mechanizmu išskiriamas vienas gamybos komponentas, o tai diskriminuoja kitus. 

„Tai jei jis turi kokių nors ypatingų savybių, kurių reikia energetikos sistemai, tai ir kiti gamybos pajėgumai su panašiu profiliu (hibridiniai parkai su baterijomis) turi turėti tas pačias sąlygas, ne vien tik jūrinis vėjas“, – dėsto M. Ubartas. 

Jo nuomone, tai, kad pirmiau užtikrinamos monopolinės CFD sąlygos vienam gamybos elementui, o tik vėliau rūpinamasi jungtimis, yra nepaaiškinamas kaštų perkėlimas vartotojams.

„CFD vėjo parkui jūroje yra žudikas investicijų į saulės ir vėjo parkus ant žemės“, – žodžių į vatą nevynioja jis.

Pasak M. Ubarto, jei vienas didžiulis projektas gauna užtikrintą CFD, tokiu atveju jam nesvarbu, kokia bus biržos kaina: „Tereikia maksimaliai gaminti ir visa šalis bus priversta susimesti. O vėjas sausumoje negali veikti, jei nukrenta kaina žemiau balansavimo kaštų, nes niekas to nekompensuos.“

VŽ žiniomis, spalį dalis Lietuvos sausumos vėjo parkų savininkų dėl kainų biržoje savarankiškai stabdė elektros gamybą ir atsisakė apie 25% gamybos.

Visgi ministerija laikosi nuomonės, kad visų technologijų plėtra turi ir gali būti subalansuota ir viena kitą papildanti. 

„Jūrinis vėjas yra stabilesnis ir patikimesnis, todėl puikiai gebėtų papildyti sausumos technologijas, tokias kaip sausumos vėjas ar saulė. Taip pat jūrinis vėjas leistų užtikrinti, kad periodų, kai nėra pakankamai elektros energijos gamybos sausumoje (tai ypač aktualu žiemos periodu), yra kaip įmanoma mažiau. Apibendrinant ir atsižvelgiant į šių technologijų skirtumus ir panašumus, tikime, kad jų sąveika bendrame balanse yra įmanoma, tai puikiai patvirtina ir kitų šalių patirtis“, – nurodo Energetikos ministerija.   

VIAP dedamoji

Savo ruožtu Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, VŽ tikina, kad VERT nustatyti CFD kainos rėžiai nuo 75,45 Eur/MWh iki 125,74 Eur/MWh galėtų būti palyginti su Jungtinėje Karalystėje šiemet pasibaigusio aukciono rezultatais, kur aukciono laimėtojais buvo paskelbti 9 jūrinės vėjo energetikos projektai, kurių bendra galia 4.942 MW, o vystytojų pasiūlyta kaina, skaičiuojant dabartine euro verte, siekė nuo 95 Eur/MWh iki 104 Eur/MWh. Ten irgi, kaip ir Lietuvoje, yra numatomas kainos indeksavimas pagal infliaciją.

„VERT nustatyta viršutinė riba yra aukštoka ir kyla klausimas, ar tikrai net įvykęs aukcionas galės būti vadinamas sėkme, jei aukciono laimėtojas pasiūlys kainą, artimą VERT nustatytai aukštutinei ribai. Taip, jūrinė vėjo energetika turi pranašumų, ji kai kuriais atvejais užtikrina elektros energijos gamybą net kai sausumoje veikiančios elektrinės negamina pakankamai, tačiau, įvertinus, kad sausumos vėjo elektrinės elektrą gamina dvigubai pigiau, tuos jūrinės vėjo energetikos prianašumus darosi sunku pagrįsti“, – kalba M. Nagevičius. 

Be to, planai statyti jūrines vėjo elektrines, remiantis CFD, ne tik kad gana smarkiai didina VIAP dedamąją elektros vartotojų sąskaitoje, tačiau taip pat mažina rinkos dalyvių interesą investuoti į gerokai pigiau elektrą gaminančią sausumos vėjo energetiką.  

„Mūsų įstatymuose yra numatyti pasinaudojimo elektros tinklais prioritetai jūrinei vėjo energetikai, t. y. jei elektros tinklais negali būti transportuojama visa pagaminta elektros energija, pirmiausia bus transportuojama jūrinio vėjo parkuose pagaminta elektra. Tačiau tai labiau jaučiasi tiems investuotojams, kurie planuoja investicijas Vakarų Lietuvoje. Kalbant labiau apibendrintai, įtaką interesui investuoti į sausumos vėjo energetiką gali daryti tiesiog nerimas dėl galimo rinkos perpildymo“, – aiškina M. Nagevičius. 

Kalbant apie CFD mechanizmo taikymą investuotojams į  saulės arba sausumos vėjo elektrines, čia rinkos dalyvių nuomonė išsiskiria.

Dalis vystytojų sako, kad to nereikia, projektus galima vystyti ir rinkos sąlygomis, tiesiog reikia, kad valstybė skatintų investicijas į kaupimo baterijas, tinklo lankstumą, naujų elektros vartotojų prijungimą, transporto elektrifikavimą, naujas elektros jungtis su Vokietija ir Lenkija. 

„Mano asmenine nuomone, CFD mechanizmas būtų geras instrumentas rūpestį dėl elektros energetikos sistemos lankstumo didinimo, jungčių ir paklausos augimo perkelti nuo investuotojų į vėjo ir saulės elektrines ant valstybės pečių. Ji turėtų ieškoti būdų, kurie užtikrintų, kad, augant atsinaujinančios energetikos daliai energijos balanse, vartotojų naudos, gaunamos dėl pingančios elektros, nesuvalgytų VIAP išlaidų eilutė, iš kurios kompensuojami investuotojų galimi nuostoliai“, – dėsto M. Nagevičius.

Šiuo metu planuojami du jūrinio vėjo elektrinių parkai (vienas konkursas jau įvykęs), kurių kiekvienas galėtų užtikrinti iki 25% dabartinio elektros energijos poreikio.

Kalbant apie antrojo jūrinio vėjo parko vystytojo konkursą, Energetikos ministerija tikisi, kad konkursas įvyks, o dalyvių bus daugiau nei pirmojo metu. 

Pasak VERT, didžiausia galima sandorio kaina nustatoma atsižvelgiant į vidutinę metinę elektros gamybą, veiklos sąnaudas, vidutines santykines investicijas į elektrines ir jų prijungimą prie tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumoje sąnaudas, taip pat paramos laiką, diskonto normą, elektrinės naudingo naudojimo laiką.

Pernai liepą rengiantis šiemet balandį turėjusiam vykti antrajam jūrinio vėjo parko aukcionui buvo nustatyta 64–107 Eur už MWh elektros pardavimo kaina.