Savaitės didmeninė elektros kaina didėjo 2 kartus

Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę vyko planuotas kasmetinis Lietuvos ir Švedijos tarpsisteminės jungties „NordBalt“ remontas. Dėl šios priežasties importas iš Šiaurės šalių praėjusią savaitę buvo minimalus, o jį keitė didesni importo srautai iš Lenkijos ir vietinių šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje. Tai buvo pagrindinės priežastys, lėmusios dvigubai išaugusias elektros kainas Baltijos šalyse. Prie aukštesnių kainų taip pat prisidėjo mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir net 6% išaugęs elektros suvartojimas Lietuvoje. Jis per savaitę pasiekė 236 GWh, o toks didelis vartojimas paskutinį kartą fiksuotas kovo viduryje“, – pranešime cituojamas Andrius Maneikis, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas.

Vietos elektrinės šalyje užtikrino 72% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 170 GWh elektros energijos, tai yra ketvirtadaliu daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 136 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išliko panaši kaip ir prieš savaitę – 69 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 47% nuo 24 GWh iki 13 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 75% nuo 13 GWh iki 22 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino beveik du su puse karto daugiau nei praėjusią savaitę, generacija išaugo nuo 24 GWh iki 58 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 41% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 34%, hidroelektrinės – 13%, saulės elektrinės – 7%, o kitos elektrinės – 5%. 

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 30% nuo 129 GWh iki 91 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 4% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 46% importuoti iš Latvijos, o likę 49% – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo maždaug per pusę nuo 14 GWh iki 6 GWh. 40% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 60% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 37% Lenkijos kryptimi ir 54% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 81% Lietuvos kryptimi.