Nuo energetinės krizės Latviją išgelbėjo tik atšilę orai

„Žiema buvo labai švelni, tačiau mums teko smarkiai pasinervinti dėl dujų tiekimo patikimumo. Dujų rinkos atvėrimas Latvijoje buvo orientuotas ne į tiekimo patikimumą, o į mistinę prielaidą, kad kris kainos. Tokia buvo politinė nuostata, kuriai buvo paaukotas dujų tiekimo patikimumas. Jei praėjusią žiemą žemesnė nei minus 20 laipsnių temperatūra būtų išsilaikiusi dvi tris dienas ilgiau, Latvijoje būtų prasidėjusi energetinė krizė“, – naujienų agentūrai „Leta“ sakė Aigaras Kalvitis, didžiausios šalies gamtinių dujų tiekėjos „Latvijas gaze“ valdybos pirmininkas. Apie tai praneša portalas rus.db.lv.

Ponas Kalvitis pridūrė, kad problemos kilo ne dėl gamtinių dujų stokos, o dėl nepakankamo slėgio Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje. Jo teigimu, iki energetinės krizės „trūko visai nedaug“.

Pasak dujų tiekimo bendrovės valdybos pirmininko, praėjusią žiemą „Latvijas gaze“ dvi dienas negalėjo patekinti  šalies dujų poreikio, ir bendrovę išgelbėjo tik atšilę orai. Tai liudija apie problemos rimtumą, pabrėžė jis.

Latvijos dujų monopolininkė „Latvijas Gaze“ buvo išskaidyta, šaliai įgyvendinant Trečiąjį energetikos paketą (TEP). Įkurtos dvi įmonės. „Conexus Baltic Grid“ yra atsakinga už dujų perdavimo ir saugojimo infrastruktūrą (dujų perdavimo tinklus bei Inčukalno dujų saugyklą), o „Latvijas gaze“ už – dujų skirstymą ir tiekimą.

Lietuvoje TEP buvo įgyvendinamas radikaliausiu būdu. Dujų sektoriuje buvo suformuotos dvi už tiekimą ir skirstymą bei už perdavimą atsakingos kontroliuojančios bendrovės („Lietuvos energija“ ir EPSO-G) ir viena nuo kitos atskirtos tiek tiekimo („Lietuvos dujų tiekimas“), tiek perdavimo („Amber Grid“), tiek skirstymo („Lietuvos dujos“, dabar – ESO) veiklos.