„Litgrid“: jungtys su Švedija ir Lenkija padėjo sutaupyti 70 mln. Eur
„Bendras rezultatas nuo jungčių pradžios 69 mln. Eur. Tai yra ta suma, kurią Lietuvos vartotojai mokėjo mažiau už elektrą. Tai yra vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Virbickas.
Pasak jo, pernai jungties „LitPol Link“ prieinamumas siekė 99%, o „NordBalt“ – 84%, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį jis išaugo iki 94%. Liepą prasidės šios jungties žemyninės dalies kabelių jungiamųjų movų keitimo darbai.
„Keisime movas nuo liepos 30 iki spalio 9 dienos. Tai sukrėtimas rinkai, kuri tam ruošiasi“, – sakė p. Virbickas.
„Litgrid“ teigimu, stabiliau veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir mažesnę tiekimo riziką. Remonto kaštus prisiims kabelį gaminusi ir tiesusi Švedijos bendrovė ABB. Ji taip pat statė jungties keitiklius Nybru ir Klaipėdoje.
550 mln. Eur vertės 453 kilometrų ilgio Švediją ir Lietuvą sujungęs kabelis „NordBalt“ nutiestas 2015-ųjų pabaigoje. 500 megavatų (MW) galios 370 mln. Eur vertės „LitPol Link“ jungtis baigta statyti 2015 metų gruodį. Abi jungtys veikia nuo 2016 metų pradžios.
Baltijos šalių elektros sistemų bandymas „salos režimu“ – kitų metų birželį
Rengiantis elektros tinklų sinchronizavimui su žemyninės Europos tinklais, Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas vyks kitų metų birželį, teigia elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas.
„Reikia išsibandyti, ar generatoriai geba dirbti izoliuotai – jeigu geba, reiškia, sinchronizacijai mes esame pasiruošę (...). Jį planuojame kitų metų birželio mėnesį, truks 18 valandų, išsibandysime visą sistemą kartu su latviais ir estais. Dabar paruošiamasis etapas“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė p. Virbickas.
Jo teigimu, šiuo metu projekto partneriai sutaria, jog „vienintelis tvarus sinchronizacijos scenarijus yra per kontinentinę Europą“, tai yra per Lenkiją, o ne Skandinaviją, kaip anksčiau yra siūlę estai. Tačiau Estijai vis dar siekiant, kad būtų pastatyta antra linija į Lenkiją, p. Virbickas pabrėžė, kad „LitPol Link“ yra labai galinga linija, todėl Lietuvos pozicija nekinta – užtektų ir vienos šiuo metu veikiančios linijos.
„Priminsiu, kad dabartinė linijos („LitPol Link“ – BNS) galia, kuri yra dvigrandė, – dvi linijos, – jinai galėtų perduoti vienos atominės elektrinės dydžio galią – 2400 (megavatų terminės galios – BNS). Astravo, kurį stato mūsų kaimynai (Baltarusijos Astravo AE – BNS), yra 2200 MW. Linija tikrai stipri“, – sakė p. Virbickas.
Tačiau D. Virbickas neatmetė, kad baigus sinchronizavimo projektą, ateityje bus galima svarstyti apie antros ar net trečios linijos į Lenkiją statybą.
„Po sinchronizacijos darbas nepasibaigs. Atvirkščiai, kai sinchronizuosimės, tik prasidės bendras gyvenimas su Lenkija. Prasidės svarstymai, studijos, tyrimai, gal plėsti tą jungtį, gal pagerinti jos valdymą. (...) Tame tarpe galėsime išplėsti ir „LitPol Link 2“, „LitPol Link 3“, gal dar kitokių alternatyvų. Tai yra klausimas ateičiai, kuris priklausys nuo įvairių aplinkybių“, – sakė p. Virbickas.
Pasak „Litgrid“ vadovo, sinchronizavimas su Europa Lietuvai būtinas užtikrinti valstybės politinės ir ekonominės krypties tęstinumui bei saugumui.
„Įsivaizduokite, esate pasaulinio lygio holdingo investuotojas, ruošiatės investuoti Lietuvoje ir jums labai svarbu elektros tiekimas ir užduodate analitikams klausimą: kaip yra elektros tiekimas Lietuvoje? (...) Manau, kad tai yra labai svarbu ir ekonomikai: turėti infrastruktūrą priklausomą su tomis šalimis, su kuriomis susieta ir politika, ir galų gale NATO, kaip karinė sąsaja“, – kalbėjo p. Virbickas.
Netrukus bus baigta rengti techninės Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studija bei dinaminio stabilumo studija.
Galutinis politinis Europos Komisijos (EK) ir 4 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – sutarimas dėl sinchronizavimo su Europa, dalyvaujant ES vadovams, turėtų būti pasirašytas birželį.
Sinchronizavimo projektas turėtų būti baigtas 2025 metais. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
