Kreipėsi į Europos parlamentus dėl „Nord Stream 2“
„Dujotiekis „Nord Stream 2“ yra pateikiamas kaip komercinis, tačiau tai neabejotinai yra politinis įrankis, kuris didins Europos Sąjungos priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio – iš Rusijos. Manome, kad tai taip pat yra ir geopolitinis projektas, paremtas Rusijos politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą, šiuos srautus nukreipiant per „Nord Stream 2“, – išplatintame pranešime cituojamas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Kreipimesi Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniecė ir Lenkijos Seimo Maršalka Marekas Kuchcinskis ragina Europos valstybių parlamentus aktyviau įsitraukti į skaidrią, pasitikėjimu grįstą diskusiją, nuo kurios priklausys viso kontinento skaidrios Europos Sąjungos energetinės rinkos išlaikymas. Parlamentų vadovai pakvietė prie šio atviro laiško prisijungti ir kitų Europos šalių parlamentų vadovus.
Dujų direktyva
Kaip rašė VŽ, Briuselyje šiuo metu svarstomas Europos Komisijos pasiūlymas išplėsti ES Trečiojo energetikos paketo galiojimą dujotiekio jungtimis, jungiančioms ES su trečiosiomis šalimis. Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ turėtų atitikti ES dujų rinkos reguliavimą, pavyzdžiui, leisti dujotiekiu naudotis visiems panorėjusiems bei nustatyti ir viešai skelbti reguliuojamas pasinaudojimo vamzdynu kainas.
„Jei vamzdynas galiausiai bus nutiestas, projektas „Nord Stream 2“, kaip ir bet kuris kitas infrastruktūros projektas, privalo būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis ES teisės, ypač trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio nuostatų. Todėl šiuo laišku raginame sparčiai priimti ES Dujų direktyvos pakeitimus ir perkelti juos į nacionalinę teisę, kad būtų taikomas vienodas požiūris į gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių į ES rinką infrastruktūrą“, – rašoma atvirame parlamentų vadovų laiške.
Be to, Baltijos šalys, Lenkija, Danija ir Švedija nerimauja, kad naujasis dujotiekis kenkia strateginiams ES siekiams energetikos srityje – energijos šaltinių diversifikacijai ir žalios energetikos vystymui. Be to, „Gazprom“ siekis atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą, nukreipiant srautą per naują dujotiekį, ekonomiškai ir politiškai pakenktų Ukrainos siekiui ilgainiui integruotis į ES.
Šis klausimas suskaldė ES – Vokietija ir Austrija nebijo dujotiekio ir nepritaria dujų direktyvai. Europos Sąjungos Tarybos teisės tarnyba praėjusią savaitę taip pat išdėstė nuomonę, kad siūloma direktyva gali pažeisti Jungtinių Tautų jūrų teisę.
