„Fortum Klaipėda“ pernai kūreno vien tik atliekas

Praėjusiais metais „Fortum Klaipėda“ priėmė deginti 278.000 t energetinę vertę turinčių atliekų, 8,2% daugiau nei prieš metus, praneša bendrovė. Jėgainė iš aliekų pagamino 443 gigavatvalandžių (GWh) šilumos (9,1% daugiau nei 2016 m.) ir 170 GWh elektros energijos (1,2% daugiau).

Komunalinės atliekos pernai sudarė 72% viso į jėgainę patekusio atliekų srauto, likusią dalį sudarė pramoninės atliekos. Pagrindiniai komunalinių atliekų tiekėjai buvo atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatoriai: UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (37% visų atliekų), VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (13%) ir privati Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorė UAB „Energesman“ (11%). Didžiausia pramoninių atliekų tiekėja buvo UAB „Ekobazė“ (11%).

Leidimas energijos gamybai 100% naudoti kurą iš atliekų „Fortum Klaipėdai“ buvo suteiktas 2016 metais. Bendrovė pabrėžia, kad, nepaisant to, jog pernai buvo deginamos vien atliekos, įmonės taršos rodikliai išliko nepakitę.

Šiuo metu Lietuvoje yra susidaręs kuro iš atliekų perteklius – kol nepastatytos deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune, vienintelė atliekų jėgainė Klaipėdoje neturi galimybių sudeginti visų energetinę vertę turinčių atliekų, kurias generuoja regioniniai MBA įrenginiai.

Skirtingai nei už biokurą, kuris perkamas rinkoje, už atliekų sutvarkymą sudeginant jėgainei yra mokama. Tad visiškas perėjimas prie atliekų kuro, tikėtina, pagerino „Fortum Klaipėda“ 2017 m. finansinius rezultatus.

Suomių energetikos grupei „Fortum“ priklausančių Lietuvoje veikiančių bendrovių praėjusių metų finansiniai rezultatai kol kas neskelbiami. 2016 m. „Fortum Klaipėdos“ pardavimo pajamos siekė 23,82 mln. Eur ir buvo 7,4% maženės nei prieš metus, įmonė uždirbo 6,8 mln. Eur grynojo pelno.

„Fortum Klaipėda“ nurodo pernai išlaikiusi nepakitusį vartų mokestį (atliekų priėmimo sudeginti kainą) pagal sutartį su „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru“, o į uostamiesčio šilumos tinklus parduodamos šilumos kainą sumažinusi 14% lyginant su 2016 m.

„Praėjusiais metais mūsų įmonės išlaidos išaugo dėl įvesto mokesčio už anglies dvideginį, tačiau dėl padidėjusių pardavimų, kuriuos lėmė didesnė konkurencija, mes sugebėjome ne tik nedidinti šilumos kainos, bet ją sumažinome. Klaipėdiečiams nepasikeitė ir atliekų tvarkymo išlaidos“,– pranešime spaudai cituojamas Tomas Eikinas, „Fortum Klaipėdos“ direktorius.

Pasak Vitalijaus Žutos, „Fortum“ Lietuvoje atstovaujančios kontroliuojančiosios UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius, praėję metai įmonėms buvę sėkmingi.

„Svarbiausias 2017 m. pasiekimas – kartu su partneriais pradėjome „Kauno kogeneracinės jėgainės“ statybas. Nežiūrint to, kad Lietuvai būtina turėti daugiau atliekų deginimo pajėgumų nei dabar, Kauno projektas tik praėjusiais metais iš „popierinės“ stadijos perėjo į statybų stadiją“,– nurodo p. Žuta.

„Fortum“ Lietuvoje priklauso UAB „Fortum Heat Lietuva“, kuri valdo įmones UAB „Fortum Klaipėda“ (95%), UAB „Fortum Joniškio energija“ (66,2%) ir UAB „Fortum Švenčionių energija“ (50%). Taip pat įmonei priklauso 19,64% AB „Klaipėdos energija“ akcijų ir 49% UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų.

„Fortum“ veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje. 2017 m. bendrovės „Fortum“ pardavimai siekė 4,5 mlrd. Eur. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinkio vertybinių popierių biržoje.

Naujausiais Europos atliekų deginimo jėgainių konfederacijos CEWEP duomenimis, 2015 m. Europos komunalinių atliekų perdirbimo ir kompostavimo lyderė buvo Vokietija, taip sutvarkiusi 68% savo atliekų – 32% atliekų Vokietijoje buvo sudeginta, o sąvartynuose atliekos šalinamos nebuvo.

Septynios ES šalys – Vokietija, Švedija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir Estija – į sąvartynus vežė mažiau nei 10% atliekų ir taip 15 metų anksčiau pasiekė Europos komisijos Žiedinės ekonomikos pakete šalims narėms numatytus tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 metų.

Aštuonios ES šalys (Malta, Graikija, Rumunija, Kroatija, Kipras, Slovakija, Latvija ir Bulgarija) į sąvartynus vis dar laidoja daugiau nei 60% savo atliekų.

Aplinkos ministerija, remdamasi naujausiais ES duomenimis, skaičiuoja, kad iš 2016 m. Lietuvoje susidariusių 1,27 mln. t komunalinių atliekų 29,8% buvo pašalinta sąvartyne, 17,4% buvo sudeginta išgaunant energiją, 24,6% – perdirbta, 23,5% – kompostuota ir 4,8% – saugoma.

Rašyti komentarą