„Fortum Klaipėda“ pernai kūreno vien tik atliekas

Publikuota: 2018-03-05
„Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo jėgainė., Algimanto Kalvaiči
„Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo jėgainė., Algimanto Kalvaiči

UAB „Fortum Klaipėda“, valdanti vienintelę Lietuvoje nepavojingųjų atliekų deginimo jėgainę, pernai pirmą kartą per savo veiklos istoriją visus metus dirbo degindama vien atliekas. Visiškai atsisakyti biokuro leido didelė energetinę vertę turinčių atliekų pasiūla ir 2016 m. pakoreguotas taršos leidimas.

Praėjusiais metais „Fortum Klaipėda“ priėmė deginti 278.000 t energetinę vertę turinčių atliekų, 8,2% daugiau nei prieš metus, praneša bendrovė. Jėgainė iš aliekų pagamino 443 gigavatvalandžių (GWh) šilumos (9,1% daugiau nei 2016 m.) ir 170 GWh elektros energijos (1,2% daugiau).

Komunalinės atliekos pernai sudarė 72% viso į jėgainę patekusio atliekų srauto, likusią dalį sudarė pramoninės atliekos. Pagrindiniai komunalinių atliekų tiekėjai buvo atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatoriai: UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (37% visų atliekų), VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (13%) ir privati Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorė UAB „Energesman“ (11%). Didžiausia pramoninių atliekų tiekėja buvo UAB „Ekobazė“ (11%).

Leidimas energijos gamybai 100% naudoti kurą iš atliekų „Fortum Klaipėdai“ buvo suteiktas 2016 metais. Bendrovė pabrėžia, kad, nepaisant to, jog pernai buvo deginamos vien atliekos, įmonės taršos rodikliai išliko nepakitę.

Šiuo metu Lietuvoje yra susidaręs kuro iš atliekų perteklius – kol nepastatytos deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune, vienintelė atliekų jėgainė Klaipėdoje neturi galimybių sudeginti visų energetinę vertę turinčių atliekų, kurias generuoja regioniniai MBA įrenginiai.

Skirtingai nei už biokurą, kuris perkamas rinkoje, už atliekų sutvarkymą sudeginant jėgainei yra mokama. Tad visiškas perėjimas prie atliekų kuro, tikėtina, pagerino „Fortum Klaipėda“ 2017 m. finansinius rezultatus.

Suomių energetikos grupei „Fortum“ priklausančių Lietuvoje veikiančių bendrovių praėjusių metų finansiniai rezultatai kol kas neskelbiami. 2016 m. „Fortum Klaipėdos“ pardavimo pajamos siekė 23,82 mln. Eur ir buvo 7,4% maženės nei prieš metus, įmonė uždirbo 6,8 mln. Eur grynojo pelno.

„Fortum Klaipėda“ nurodo pernai išlaikiusi nepakitusį vartų mokestį (atliekų priėmimo sudeginti kainą) pagal sutartį su „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru“, o į uostamiesčio šilumos tinklus parduodamos šilumos kainą sumažinusi 14% lyginant su 2016 m.

„Praėjusiais metais mūsų įmonės išlaidos išaugo dėl įvesto mokesčio už anglies dvideginį, tačiau dėl padidėjusių pardavimų, kuriuos lėmė didesnė konkurencija, mes sugebėjome ne tik nedidinti šilumos kainos, bet ją sumažinome. Klaipėdiečiams nepasikeitė ir atliekų tvarkymo išlaidos“,– pranešime spaudai cituojamas Tomas Eikinas, „Fortum Klaipėdos“ direktorius.

Pasak Vitalijaus Žutos, „Fortum“ Lietuvoje atstovaujančios kontroliuojančiosios UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius, praėję metai įmonėms buvę sėkmingi.

„Svarbiausias 2017 m. pasiekimas – kartu su partneriais pradėjome „Kauno kogeneracinės jėgainės“ statybas. Nežiūrint to, kad Lietuvai būtina turėti daugiau atliekų deginimo pajėgumų nei dabar, Kauno projektas tik praėjusiais metais iš „popierinės“ stadijos perėjo į statybų stadiją“,– nurodo p. Žuta.

„Fortum“ Lietuvoje priklauso UAB „Fortum Heat Lietuva“, kuri valdo įmones UAB „Fortum Klaipėda“ (95%), UAB „Fortum Joniškio energija“ (66,2%) ir UAB „Fortum Švenčionių energija“ (50%). Taip pat įmonei priklauso 19,64% AB „Klaipėdos energija“ akcijų ir 49% UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų.

„Fortum“ veiklą vykdo Šiaurės ir Baltijos šalyse, Rusijoje, Lenkijoje ir Indijoje. 2017 m. bendrovės „Fortum“ pardavimai siekė 4,5 mlrd. Eur. Kompanijos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinkio vertybinių popierių biržoje.

Naujausiais Europos atliekų deginimo jėgainių konfederacijos CEWEP duomenimis, 2015 m. Europos komunalinių atliekų perdirbimo ir kompostavimo lyderė buvo Vokietija, taip sutvarkiusi 68% savo atliekų – 32% atliekų Vokietijoje buvo sudeginta, o sąvartynuose atliekos šalinamos nebuvo.

Septynios ES šalys – Vokietija, Švedija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir Estija – į sąvartynus vežė mažiau nei 10% atliekų ir taip 15 metų anksčiau pasiekė Europos komisijos Žiedinės ekonomikos pakete šalims narėms numatytus tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 metų.

Aštuonios ES šalys (Malta, Graikija, Rumunija, Kroatija, Kipras, Slovakija, Latvija ir Bulgarija) į sąvartynus vis dar laidoja daugiau nei 60% savo atliekų.

Aplinkos ministerija, remdamasi naujausiais ES duomenimis, skaičiuoja, kad iš 2016 m. Lietuvoje susidariusių 1,27 mln. t komunalinių atliekų 29,8% buvo pašalinta sąvartyne, 17,4% buvo sudeginta išgaunant energiją, 24,6% – perdirbta, 23,5% – kompostuota ir 4,8% – saugoma.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pateiktas oficialus prašymas sinchronizuotis su Vakarų Europa 4

Penktadienį Lenkija Europos elektros perdavimo sistemų operatoriams pateikė Baltijos šalių prašymą...

Energetika
2018.09.21
SkGD laivyboje vietą dar turės išsikovoti Premium 3

Suskystintos gamtinės dujos laivyboje turi perspektyvų, tačiau jos priklauso nuo jaunos technologijos...

Energetika
2018.09.21
ESO sukirto rankomis su „Lietuvos dujų tiekimu“ dėl verslo dalies pardavimo 3

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sudarė verslo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo nuo 2018...

Energetika
2018.09.21
Antrasis „Klaipėdos naftos“ SkGD laivas išvyko į Europą Premium 1

„Klaipėdos naftos“ (KN) su partnere iš Vokietijos užsakytas mažos apimties SkGD dujovežis „Kairos“ palieka...

Energetika
2018.09.21
Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.  

„Kauno energija“ grąžins vartotojams 14,6 mln. Eur

Taip įmonė padarys po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimo. Dėl to per...

Energetika
2018.09.20
„Geros dujos“ turės grąžinti vartotojams beveik 100.000 Eur  

Dujas verslui tiekianti Vilniaus bendrovė „Geros dujos“ turės vartotojams grąžinti beveik 100 tūkst. eurų...

Energetika
2018.09.20
15 mln. Eur „Kauno energija“ vartotojams grąžins per 4 metus   4

Centralizuotai šilumą Kaune tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ nepagrįstai gautas 14,6 mln. Eur pajamas...

Energetika
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Teismas turės nagrinėti „Skinest“ skundą dėl Vyriausybės sprendimų

Teismas turės nagrinėti Estijos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Rail“ bei jos savininko Olego Osinovskio...

Energetika
2018.09.20
Trumpas sankcijų „Nord Stream 2“ nebesvarsto

Vašingtonas nebeplanuoja įvesti sankcijų bendrovėms, vystančioms „Gazprom“ dujotiekio projektą „Nord Stream...

Energetika
2018.09.19
Baltijos šalių operatoriai kreipėsi į Lenkiją dėl sinchronizavimo

Baltijos šalims planuojant sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa, šių šalių perdavimo sistemų...

Energetika
2018.09.19
Teismui nutarus nagrinėti „Danpower“ ir VEI ginčą, įmonė svarsto atsiimti skundą 1

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl...

Energetika
2018.09.19
„E energija“ imasi didžiulio vėjo parko – ir be subsidijų Premium 2

„E energija“ turi naują vadovą ir naują strategiją – užsiims žaliosios energetikos projektais, kurie...

Energetika
2018.09.19
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Vilniaus nuotekų dumblu tręš energetinius medžius 6

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ drauge su partneriais pradeda žiedinės ekonomikos...

Energetika
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Ignalinos AE uždarymui siūlo tiek, kiek norėtų Lietuva

Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms pateikė...

Energetika
2018.09.17
Lietuva neskųs EK sprendimo dėl „Gazprom“

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“...

Energetika
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau