Lietuva pas „Gazprom“ siunčia antstolius
„Gazprom“ baudą Lietuvai turėjo sumokėti iki 2014 m. rugsėjo 10 d., tačiau to nepadarė. Antstoliams jau yra įteiktas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, naujienų agentūrai BNS patvirtino Marija Grumblienė, tarybos atstovė.
Baudą Lietuvai Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ privalo sumokėti už tai, kad pažeidė 2004 m. susitarimo dėl AB „Lietuvos dujos“ akcijų įsigijimo sąlygas ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorio su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (tuometinis pavadinimas – „Lietuvos energija“).
2004 m. Konkurencijos taryba leido „Gazprom“ įsigyti 34% AB „Lietuvos dujos“ akcijų su sąlyga, kad „Gazprom“ nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų.
Gavusi skundą iš AB „Lietuvos energijos gamyba“, 2014 m. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą. Tarybos ekspertai tyrimo metu nustatė, kad „Gazprom“ atsisakymas derėtis su „Lietuvos energijos gamyba“ dėl gamtinių dujų mainų sutarties 2013–2015 m. pažeidė 2004 m. leidime numatytą koncentracijos vykdymo sąlygą.
Dėl to Konkurencijos taryba 2014 m. spalį „Gazprom“ skyrė didžiausią Lietuvos istorijoje – 35,651 mln. Eur – dydžio baudą. Praėjusių metų gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė „Gazprom“ skundą ir galutinai patvirtinto šį Konkurencijos tarybos sprendimą. Teismas sutiko su tarybos išvada, kad „Gazprom“ sudarė kliūtis „Lietuvos energijos gamybai“ savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų.
Komentuodama šį teismo sprendimą, Konkurencijos taryba tada atkreipė dėmesį, kad būtent įpareigojimas laikytis koncentracijos vykdymo sąlygų lėmė Konkurencijos tarybos sprendimą leisti „Gazprom“ 2004 m. įsigyti „Lietuvos dujų“ akcijų. Šis leidimas numatė aiškią pareigą „Gazprom“ nesudaryti kliūčių Lietuvos pirkėjams savo poreikiams įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų. „Gazprom“ atsisakymas derėtis dėl gamtinių dujų mainų sutarties sutrukdė „Lietuvos energijos gamybai“ mažesne kaina įsigyti gamtinių dujų iš alternatyvaus gamtinių dujų tiekėjo, o dėl brangesnių „Gazprom“ gamtinių dujų galėjo didėti „Lietuvos energijos gamybos“ gaminamos elektros ir šilumos energijos kaina.
BNS primena, kad 2012 m. pradžioje tuometinė „Lietuvos energija“ (dabar – „Lietuvos energijos gamyba“) surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Centrinėje Europoje ir kreipėsi į „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus. Įgyvendinus šį sandorį, dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekė į Lenkiją per Baltarusiją, būtų buvę nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „ Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
„Gazprom“ 2014 m. Konkurencijos tarybos sprendimą buvo apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas skundą atmetė. Vėliau sprendimą „Gazprom“ apskundė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Išnagrinėjęs šį skundą, vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad kliudymas įsigyti gamtinių dujų buvo akivaizdus konkurencijos ribojimas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje ir vartotojų galimybės įsigyti gamtinių dujų iš kitų tiekėjų suvaržymas.
