Naujasis susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos reglamentavimas Darbo kodekse

Pirma, šis susitarimas turi apsaugoti darbdavio konfidencialią informaciją. Kas sudaro konfidencialią darbdavio informaciją paliekama spręsti darbo sutarties šalims – susitarime turės būti nurodytas konkretus sąrašas duomenų, kurie yra laikomi konfidencialia informacija ir kurių darbuotojas negali atskleisti tretiesiems asmenims. Šiais duomenimis gali būti įvardinta informacija apie įmonės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, įmonės klientų ar potencialių klientų sąrašus, pardavimo ir pirkimo sąlygas, įmonės apyvartą (pajamas), pelną, sukurtus išradimus, know-how ir t.t. Tiesa, konfidencialia informacija nebus laikomi duomenys, kurie yra viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių (ši darbdavio pareiga bus aptariama žemiau).

Antra, įstatymas numato, jog šie susitarimai bus galimi tik su tam tikra darbuotojų grupe, t. y. tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.Taigi darbdavys turi įvertinti, kokie darbuotojai pagal jų atliekamas funkcijas gali žinoti informaciją, kurią perdavus tretiesiems asmenims, būtų sukelta žala jo vykdomai veiklai.

Trečia, susitarime taip pat turi būti numatytos darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Tai reiškia, kad privaloma nurodyti, kokiais veiksmais darbdavys sieks užtikrinti pakankamą konfidencialios informacijos apsaugą. Ši pareiga gali būti įgyvendinama pasitelkiant tiek organizacines, tiek techninio pobūdžio priemones. Pažymėtina, kad pats šio susitarimo sudarymas gali būti laikomas kaip viena iš priemonių apsaugoti darbdaviui svarbią informaciją. Atsižvelgiant į darbo specifiką, darbdavys gali suteikti darbo priemones, apsaugotas slaptažodžiais bei individualiais prisijungimais bei kitaiporganizuoti darbą, užtikrinant, kad konfidenciali informacija nebūtų lengvai pasiekiama tretiesiems asmenims.

Ketvirta, be kita ko, darbo sutarties šalys turi numatyti ir tokio susitarimo galiojimo terminą. Naujame Darbo kodekse nustatytas minimalus vienerių metų po darbo santykių pabaigos laikotarpis, kuriuo darbuotojas negali atskleisti konfidencialios informacijos. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę susitarti dėl ilgesnio laikotarpio, tačiau naujasis reglamentavimas nenurodo jo maksimalaus galiojimo termino. Vadinasisusitarimas gali galioti ir 99 metus. Vis dėlto, kilus ginčui dėl susitarimo pažeidimo, ginčą nagrinėjantis organas vertins, ar konfidencialios informacijos atskleidimas po tiek metų padarė žalos bei koks jos atitinkamas dydis.

Penkta, šalys gali sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.Šiuo atveju darbuotojas, atskleidęs konfidencialią informaciją, privalės sumokėti tam tikro dydžio baudą. Pažymėtina, kad jei darbdavio patirti nuostoliai bus didesni nei numatyta bauda, pastarasis įgaus teisę papildomai reikalauti iš darbuotojo atlyginti likusią nuostolių dalį.

Atsižvelgus į išvardintas susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos turinio sąlygas, matoma, kad šio dokumento tikslas yra ne tik tinkamai apsaugoti darbdavio interesus, tačiau ir paskatinti jį dėti aktyvias pastangas padedant darbuotojui apsaugoti konfidencialią informaciją.

Bendraautoriai advokatų proefesinės bendrijos „iLAW“ teisininkė Milda Jogėlaitė ir partneris, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis