Valstybės duomenų ežerą pildo sveikatos duomenys: pritaikymas – ypač platus

Valstybės duomenų ežeru vadinama Valstybės duomenų valdysenos informacinė sistema. Kaip perkeltine prasme sako Valstybės duomenų agentūros specialistai, šis ežeras šiuo metu sparčiai „įžuvinamas“ sveikatos duomenimis ir jau dabar galima rasti įdomių ir svarbių šiais duomenimis grįstų sprendimų pavyzdžių.

Sveikatos sričiai – pirmenybė

„Galutinis tikslas – siekiama, kad iki 2026 m. vasaros visi svarbiausi valstybės valdomi duomenys būtų integruoti į bendrą duomenų ežerą. Viešųjų institucijų daug, todėl pagal svarbą reikėjo nustatyti, kuriuos duomenis inventorinsime pirmiausia. Sveikatos sritis – viena svarbiausių. Dėl to nekyla abejonių, nes susidūrus su bet kokia rimtesne grėsme – ar tai būtų pandemija, ar pabėgėlių antplūdis – galiausiai susiduriama ir su sveikatos klausimais. Taigi ši tema – pasikartojanti, svarbi, todėl jai skiriame itin daug dėmesio“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.

Kaip teigia agentūros vadovė, akivaizdu, kad sveikatos duomenų yra, tačiau kol kas jie saugomi atskirose institucijų, ligoninių sistemose. Valstybės duomenų agentūros tikslas – sudaryti sąlygas šiuos vertingus, bet taip pat ir labai jautrius duomenis panaudoti pakartotinai visuomenei svarbiems tikslams.

2021 m. buvo priimtas Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas – naujas teisės aktas, atvėręs kelią teisėtai ir saugiai panaudoti sukauptus sveikatos duomenų lobynus.

Kartu su didžiuoju duomenų ežero „įžuvinimo“ projektu, finansuojamu pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. – RRF), ambicingas tikslas įveiklinti sveikatos duomenis virto realiais darbais.

Valstybės duomenų agentūra, inventorindama valstybės duomenis, šiuo metu jau bendradarbiauja su beveik 300 įstaigų, iš jų su 215 įstaigų jau sukurtos jungtys, prieš tai aprašius šių įstaigų duomenų išteklius.

„Šis darbas atliktas per palyginti neilgą laikotarpį, tai – geras rezultatas. Turėdami jungtis su viešojo sektoriaus įstaigų informacinėmis sistemomis, duomenų bazėmis, duomenis galime gauti labai greitai, o prireikus – informuoti visuomenę ar teikti duomenis sprendimus priimančioms institucijoms. Galime turėti pakankamai operatyvius – dienos ar savaitės laikotarpio – duomenis. Sveikatos srityje tai itin svarbu. Tarkime, matome, kokios trys ligos paskutinę savaitę diagnozuojamos dažniausiai. Jau galima imtis veiksmų, prevencijos, priimti sprendimus“, – paaiškina dr. J. Petrauskienė.

Efektyvesnis sveikatos srities valdymas

Kuo daugiau į valstybės duomenų ežerą pateks sveikatos duomenų, tuo geresnės prielaidos atsiras efektyviau naudoti valstybės lėšas, skiriamas sveikatos sričiai. Duomenys nesumeluos, kai bus siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai iš tikrųjų mažiau serga dėl jau vykdomų prevencijos programų, o gal jas reikia koreguoti? Kokie sveikatos srities pokyčiai vyksta Lietuvos mastu? Gal reikia naujų gydymo metodų? Kaip gyventojus paskatinti labiau rūpintis savo sveikata? Sveikatos duomenų pagrindu atliekant tikslines analizes galima rasti atsakymus į visus kylančius klausimus.

Valstybės duomenų agentūra visų pirma imasi aprašyti įstaigų sistemose saugomus duomenis. Tuomet sukuriamos jungtys su šiomis sistemomis, o kai egzistuoja veikiančios jungtys, reikiamus duomenis galima gauti labai greitai. Svarbiausia – kartu su įstaiga atrinkus vertingiausius duomenis, jie atveriami Lietuvos atvirų duomenų portale. Valstybės duomenų agentūra užtikrina pusiausvyrą tarp privatumo išsaugojimo ir duomenų vertės. „Sėkmės pavyzdžiai leidžia tikėtis, kad anksčiau ar vėliau proveržis atveriant duomenis įvyks ir pereisime į kitą viešojo sektoriaus duomenų valdymo lygį“, – viliasi dr. J. Petrauskienė.

Valstybinės ligonių kasos įsitraukimas ir kiti tikslai

Viena iš šiuo metu aktyvių partnerysčių – bendradarbiavimas su Valstybine ligonių kasa (VLK). Gali atrodyti, kad VLK turi didelę sveikatos duomenų dalį, tačiau agentūros specialistai paaiškina: VLK finansuoja ligonio gydymą nuo diagnozės nustatymo iki gydytojų priežiūros pabaigos – taigi ir kaupia duomenis apie šį etapą; tačiau duomenų apie žmogaus situaciją po gydymo, tolesnę jo sveikatos istoriją nėra.

„VLK ir e. sveikatos sistema – svarbios visos sveikatos duomenų ekosistemos dalys, tačiau jos neapima visų sveikatos duomenų, pavyzdžiui, privačiai už gydymo paslaugas mokančių pacientų duomenų. Norime įtraukti ir ligoninių duomenis, kurie yra labai detalūs, tačiau kaupiami atskirose ligoninių sistemose. Taigi, agentūra sudaro galimybes VLK naudotis mūsų įrankiais, „atnešti“ savo duomenis ir tuo pačiu metu prašyti kitų duomenų (pvz., iš ligoninių), kad juos visus kartu būtų galima analizuoti“, – pasakoja Valstybės duomenų agentūros specialistai.

[infogram id="c2f8d2c9-c021-4c28-8bb9-946485d376bd" prefix="nK0" format="interactive" title="Copy: TR:MarijampolesLEZ"]

Kokia nauda ir galutinis rezultatas?

Į valstybės duomenų ežerą patenkantys sveikatos duomenys suteikia galimybę kurti visuomenei svarbius produktus – vadinamąsias viešąsias švieslentes, kuriose galima matyti įvairių sveikatos reiškinių dinamiką Lietuvoje. Tai jau ne abstraktūs skaičiai, o apibendrintos išvados. Pavyzdžiui, yra sukurta pacientų eilių švieslentė, kurioje matomos eilės patekti pas medikus, jų užimtumas, kaip eilės pas gydytojus ilgėja vasarą ir pan.

Sugeneruojamos ir vidinės švieslentės. Jos reikalingos sprendimus priimančioms institucijoms, kurioms svarbu sekti daugybę rodiklių.

Dar viena duomenų pakartotinio panaudojimo sritis – vadinamųjų smėliadėžių kūrimas įvairioms įstaigoms. Prie Valstybės duomenų valdysenos platformos prisijungusiai įstaigai gali būti suteikiami mikrolygmens duomenys ir įstaiga atlieka jai reikalingas analizes. Varginantį „Excel“ lentelių pildymą keičia naujos technologinės galimybės – tereikia vieną kartą suprogramuoti ataskaitą ir ji atsinaujins kasdien, be to, prireikus ja galima pasidalyti ir su kitomis įstaigomis toje pačioje saugioje erdvėje.

Sveikatos duomenys ir analitiniai įrankiai, suteikiami Valstybės duomenų agentūros, itin svarbūs studentams ir mokslininkams, taip pat privačiam sektoriui. Minėtas Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas ir technologinės galimybės nulėmė tai, kad  sveikatos duomenis tapo gerokai prieinamesni. Be abejo, būtina paminėti ir dideles duomenų – ne tik sveikatos – kokybės problemas, tačiau kuo labiau visuomenei bus prieinami duomenys, tuo didesnis spaudimas bus ir jų valdytojams – įstaigoms, kurios iki šiol duomenis kaupė negalvodamos apie jų pakartotinį naudojimą.

Mokslininkai, studentai, verslo įmonės, startuoliai – visi, norintys naudoti sveikatos duomenis, turi užpildyti paraišką Oficialiosios statistikos portale. Agentūros darbuotojai įvertina, ar prašomi duomenys gali būti pateikti, ir jei gali – juos paruošia saugiam naudojimui.

Remiantis duomenimis gyventojų sveikatos būklę galima analizuoti pačiais įvairiausiais pjūviais. Duomenų ežere esantys sveikatos duomenų ištekliai leidžia atlikti detalias analizes ir atsakyti į pačius įvairiausius klausimus, pavyzdžiui – kokia tam tikros ligos dinamika viename iš Lietuvos kaimų, kuriose klinikose gydosi medicinos specialybės studentai, ar avarijose patiriamų traumų dažnis priklauso nuo mašinos amžiaus? „Gilėjant“ duomenų ežerui šios galimybės, regis, taps beveik neribotos.

Pasinaudoję duomenų atvėrimo galimybėmis, Lietuvos mokslininkai publikavo straipsnį tarptautiniame žurnale „British Journal of Haematology“. Straipsnyje atskleista, kaip stiprinanti COVID-19 ligos vakcinos dozė padeda piktybinėmis kraujo ligomis sergantiems pacientams. Valstybės duomenų agentūra galėjo pateikti COVID?19 ligos duomenis visos šalies – ne tik vienos ligoninės ar miesto – mastu ir tai atvėrė galimybes atlikti šį tyrimą.

„Daugelis mūsų agentūros atliekamų darbų iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasti, tačiau tai leidžia prisidėti prie gyvybių gelbėjimo ir efektyvesnės sveikatos sistemos kūrimo. Dažnas tikslas, kuriuo teikiame duomenis, – nustatyti, kokį gydymą gauna viena ar kita liga sergantys žmonės. Vykdomi ir sudėtingesni tyrimai: vieno šiuo metu vykstančio projekto tyrėjai klausia, kaip dažnai kvėpavimo sistemos ligos lemia paciento mirtį, kitame – koks onkologinių ligų paplitimas tarp psichikos negalią turinčių asmenų?“ – pavyzdžių pateikia Valstybės duomenų agentūros vadovė.

Ji priduria, kad agentūra yra pasirengusi bendradarbiauti vykdant naujos kartos tyrimus mašininio mokymosi, genomikos, dirbtinio intelekto srityse, pavyzdžiui, išmokyti kalbos modelius padėti gydytojams kasdieniame darbe.