VŠT vadovas: vasarą sukame galvas dėl šilumos žiemą

2021 m. pabaiga ir 2022-ųjų pradžia išsiskyrė energijos kainų šoku ir kartais išaugusiomis šilumos bei elektros gamybos kainomis, o 2022-ųjų pabaigoje įmonė laikinai sugrįžo prie senokai užmiršto kuro – mažasierio mazuto. Vos per porą metų įmonė išgyveno apyvartinių lėšų krizę ir trumpam grįžo atgal į praeitį. Tokios patirtys gali pakirsti pasitikėjimą ir nubraukti ambicijas tapti viena moderniausių bei inovatyviausių energetikos įmonių šalyje. Ne tas atvejis.

Žodis „užgrūdino“ atrodo ne visai vietoje, kai kalba eina apie šilumos gamybos ir tiekimo veiklą, tačiau šios patirtys iš tiesų užgrūdino įmonės komandą ir sustiprino tikėjimą, kad 2020 m. priimta ilgalaikė VŠT plėtros strategija yra teisinga.

Ryžtingą žingsnį pernai žengę VŠT nemažina pagreičio ir per 5 metus infrastruktūros atnaujinimui, naujiems gamybos pajėgumams, inovacijoms bei naujoms paslaugoms ketina skirti apie 255 mln. eurų.

Ką šilumininkai veikia vasarą?

„Laukia kasmet socialiniuose tinkluose nusiritančios kritikos bangos vamzdynų hidrauliniams bandymams, kuomet atskirose miesto dalyse gyventojų butuose vidutiniškai parai išjungiamas karštas vanduo“, – šypsosi Gerimantas Bakanas, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius.

Anot jo, situacija keičiasi atnaujinant infrastruktūrą ir klojant naujus vamzdžius, tačiau reikia ir politinio sprendimo – įmonė įpareigota laikytis techninio reglamento, kuris į šiuo metu galiojantį Šilumos įstatymą atkeliavo dar iš sovietmečio.

„Darome viską, kad sąvoka „atjungė karštą vandenį“ išnyktų iš vasaros repertuaro, tačiau tam reikia ne tik mūsų pastangų, bet ir reguliavimo pakeitimų. Įmonė atliko studiją, kurios išvada – Lietuvoje, įskaitant Vilnių, visiškai įmanoma eiti keliu, kuriuo nuėjusi Europa. Tai yra, atsakomybę už vamzdynų diagnostikos reikalingumą prisiima šilumos tiekėjas. Atsakomybės nebijome ir sakome, kad ten, kur tinklas atnaujintas, hidraulinių bandymų galėtų nebūti 5-10 metų“, – pažymi vadovas.

Tam vasarą ir atliekamas vienas pagrindinių VŠT ilgalaikėje strategijoje numatytų darbų – šilumos tinklo atnaujinimas. Šiuo metu naujai paklota apie trečdalis viso Vilniaus šilumos tinklo, ties likusia dalimi toliau dirbama, planuose kasmet į tinklą investuoti apie 20 mln. eurų. Kita svarbi veiklos sritis temperatūros mažinimas tinkle – tai padės didinti šilumos perdavimo efektyvumą ir mažinti šilumos nuostolius. Žemesnės temperatūros tinklai yra draugiškesni aplinkai, nes gaminama mažiau šilumos ir išmetamas mažesnis anglies dioksido kiekis. Be to, žemesnė temperatūra prailgina vamzdynų gyvavimo trukmę ir jų atsparumą. Tai didesnis komfortas vilniečiams – rečiau reikės keisti vamzdynus, mažėja hidraulinių bandymų poreikis.

Strategija nesikeis

VŠT vadovas sako, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir sukeltas karas energetikos rinkoje bei energijos kainų šuoliai patvirtino, jog įmonė pasirinkusi teisingą strategiją dėl iškastinio kuro atsisakymo. VŠT strategijoje nusimačiusi ne vieną ambicingą projektą, siekiant iškeltų tikslų.

Du iš jų susiję su efektyvios kogeneracijos plėtra – bendrovė pradeda įgyvendinti esamų gamybos pajėgumų  Vilniaus Naujosios Vilnios rajone ir Ateities gatvėje rekonstrukcijos projektus. Čia planuojama įrengti kogeneracines jėgaines, kuriose šiluma ir elektra gaminama deginant biokurą.

„Jau atliktas šių projektų poveikio aplinkai vertinimas, jaučiame miesto palaikymą. Taip pat rudenį į mūsų tinklą pasijungs Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Miestas plečiasi, tad negalime stovėti vienoje vietoje – skatiname rinkos dalyvius galvoti apie biokuro galimybių efektyvų panaudojimą“, – pažymi G. Bakanas.

Žvelgdamas į ateitį, jis atkreipia dėmesį į ES vykstančias diskusijas dėl šilumos efektą sukeliančių dujų apmokestinimo – tikėtina, kad daugiau nei po dešimtmečio ir biokuras gali būti traktuojamas kaip taršus ir bus apmokestintas.

„Biokuras išauginamas Lietuvoje, o iškastinis kuras importuojamas, tad mūsų tikslas – kuo greičiau visiškai atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro. Tą ketiname padaryti integruotame Vilniaus tinkle iki 2030 metų. Biokuras išliks svarbia šilumos gamybos žaliava ir ateityje, nepriklausomai nuo jo apmokestinimo. O žvelgiant dar toliau, manome, kad įmonė turės transformuotis ir ieškoti vis naujų būdų, kaip šildyti miestą ir ruošti karštą vandenį, nedarant poveikio aplinkai – surinksime išskiriamą anglies dioksidą ar apskritai atsisakysime deginimo proceso“, – sako G. Bakanas.

Pasak jo, plečiant gamybos galimybes planuojama dujų katilo konversija į kūrenimą biokuro dulkėmis.

Šilumos kaupimas

Žemos temperatūros tinklai – viena iš ateities technologijų, o kita – akumuliacinės šilumos talpyklos.

Šilumos kaupimui, kaip pasakoja VŠT vadovas, naudojamos kelios technologijos. VŠT planuoja dvi trumpalaikio šilumos saugojimo talpyklas Naujojoje Vilnioje ir Ateities gatvėje, jų talpa atitinkamai – 2 tūkst. ir 10 tūkst. kub. metrų. Jose gali būti kaupiama ir saugojama šiluma iš atsinaujinančių energijos išteklių, užtikrinant trumpalaikius dienos paklausos svyravimus. Talpyklos leis mažinti šilumos gamybą gamtinių dujų katilų pagalba, kurie paleidžiami sutrikus pagrindinių gamybos įrenginių darbui arba vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį, kai gamtinės dujos deginamos vos porą valandų per dieną, siekiant užtikrinti trūkstamą paklausą.

Kita 200 tūkst. kubinių metrų talpykla – tarsi milžiniškas baseinas, uždengtas šilumos nepraleidžiančiomis plokštėmis. Ši sezoninė talpykla galės būti įkraunama vasarą, naudojant biokurą, o iškraunama rudenį, taip mažinant dujinių katilų darbą ir iškastinio kuro poreikį. Tai leis mažinti kainas, nes šilumos kaina vasarą krenta dėl sumažėjusios paklausos, tad pigesnę šilumą bus galima kaupti ir naudoti žiemą, kai šilumos kainos vejasi augančią paklausą.

Pasak G. Bakano, įrengus šilumos talpyklas, ilgesnį laikotarpį galės dirbti nepriklausomi šilumos tiekėjai, kurie įprastai šiltuoju sezonu nedirba. Atsiradus talpykloms, jie galės pradėti darbą ir kaupti šilumą likus 2-3 mėnesiams iki šildymo sezono, vėliau šiluma bus panaudojama miesto reikmėms, sukuriant papildomą naudą tiek miestiečiams, tiek rinkos dalyviams.

Šilumos talpyklų reikšmė dar labiau išaugs, intensyvėjant integracijai tarp elektros ir šilumos sektorių. Elektros perteklių iš saulės ir vėjo bus galima versti į šilumą, o šilumos talpyklos leis užtikrinti paklausos ir pasiūlos balansą ne tik šilumos, bet ir elektros sektoriuose.

Vėsos tiekimas

VŠT bendrauja su potencialiais klientais dėl atliekinės šilumos paėmimo ir vėsos tiekimo į verslo bei visuomeninius objektus galimybes. Atliktos studijos rodo, kad tokie projektai galėtų būti techniškai įmanomi ir ekonomiškai pagrįsti.

„Mūsų vizijoje yra visas žiedas Konstitucijos prospekte, kur telkiasi didžiausi komerciniai pastatai, generuojantys didelius kiekius atliekinės šilumos. Tai nauja tema ir mums, ir verslui, nelengva būti pirmaisiais, svarbu keisti mąstyseną, parodyti, kad tai veikia pasaulyje ir Europoje. Palaipsniui prisidedame prie to, kad keistųsi teisinė bazė: atsirado šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, kuriame yra nuostata, susijusi su atliekine šiluma ir galimybe paduoti vėsą į biurų pastatus, prekybos centrus. Sulig nauju įstatymu atliekinė šiluma turi pirmenybę, leidžia saugoti gamtą, mažina taršos išmetimus, yra tvaresnė. Kol kas labiausiai apčiuopiamas atrodo duomenų centro projektas, kuriame visa tai išbandysime praktikoje“, – pažymi G. Bakanas.

Kas toliau?

VŠT veikia griežtai reguliuojamoje ir geografiškai apribotoje rinkoje, tad įmonės pasiektas efektyvumas atiduodamas klientui, tai riboja galimybes diegti ateities technologijas. Išeitis – nereguliuojamos veiklos dalies didinimas pardavimo struktūroje bei plėtros už sostinės ribų potencialas.

Pasak G. Bakano, priklausomai nuo to, kokia bus situacija pasaulyje ir Europoje dėl energetinių išteklių kainų, bei vertinant tai, kad atsiranda daug atsinaujinančių elektros gamybos šaltinių, reikia efektyvių elektros tinklo balansavimo mechanizmų. Centralizuotas šildymas yra vienas pigiausių elektros balansavimo įrankių, kurį galima pasitelkti, kai bus daug perteklinės elektros energijos ir jos kaina bus itin maža ar net minusinė.

„Patikima ir stabili elektros gamyba – kryptis, kurią norime plėtoti. Prie to prisidės dvi kogeneracinės jėgainės. Žvelgiame plačiau, net jei mūsų kogeneraciniai pajėgumai nebus milžiniški, tačiau kuo tinkle daugiau prognozuojamų generatorių, tuo tinklas stabilesnis. Pasaulyje ryškėja ir vandenilio energetikos kryptis, tai yra, atsiranda galimybė iš elektros, kuri išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, gaminti vandenilį. Jį gaminant susidaro daug atliekinės šilumos, ji gali būti panaudojama miesto reikmėms – karštam vandeniui ruošti ar šilumai. Jei miestas įgyvendins viziją, susijusią su vandenilio gamyba, būsime pasirengę prie to prisidėti“, – sako G.Bakanas.