Valstybės duomenų agentūros vadovė: siekiame patys ugdyti reikalingus specialistus

„Agentūroje, šalia pagrindinių savo funkcijų, veikiame kaip savotiški duomenų analizės ambasadoriai – dalijamės savo patirtimi ir žiniomis su mokyklomis, universitetais, siūlome perkvalifikuoti kitų sričių specialistus į analitikus. Juk šios srities žmonių reikia ne tik mums, bet ir visai rinkai“, – sako J. Petrauskienė.

Skleidžia žinią apie duomenų analizę

Valstybės duomenų agentūroje šiuo metu dirba apie 100 duomenų analitikų. Įprastai duomenų analitikai ateina iš mokslo sričių, kurios turi tiesioginį sąlytį su duomenų analize – tai baigusieji ekonomikos, finansų, matematikos ar kitas tiksliųjų mokslų studijas. Tačiau kartais šį kelią pasirenka kitų sričių specialistai – pavyzdžiui, agentūroje tarp analitikų yra buvusi mokytoja, biotechnologas, muzikantų, filosofų, istorikų.

„Visi jie puikūs analitikai. Kartais netgi geriau žmogus iš kitos srities, nes jie tą sritį giliai išmano – pavyzdžiui, sveikatos sritį. Žinoma, šiame darbe pagrindas – matematika, matematinė analizė, programos, bet konkrečios srities išmanymas yra privalumas“, – paaiškina dr. J. Petrauskienė.

Valstybės duomenų agentūra pastaruoju metu tampa svarba savotiškos mentorystės įstaiga, klojančia kelią duomenų analitikams į rinką. Pradedama nuo mokyklos – agentūros darbuotojai lankosi mokyklose ir veda edukacijas tiek mažiausiems, tiek vyresniems moksleiviams. Bendradarbiaujama su universitetais – kai kur į studijų programas jau yra įtraukti specialūs duomenų analizės moduliai. Taip pat agentūra bendradarbiauja su suaugusiųjų programavimo mokykla „Vilnius Coding School“.

„Susitikdami su jaunais žmonėmis, pasakojame ne tiek apie save kaip įstaigą, kiek apie tai, kuo įdomūs duomenys, ką iš jų galima sužinoti. Stengiamės sudominti – net penktokai nustemba išgirdę, ką mes apie juos galime pasakyti vien iš statistinių duomenų. Labai svarbu pradėti nuo mokyklos. Apmaudu, kad matematikos lygis mūsų mokyklose šiuo metu, deja, ne itin aukštas. Bet norisi tikėtis, kad situacija gerės, o analitinio mąstymo kompetencijos stiprės“, – viliasi pašnekovė.

Praktikantus vilioja įdomūs uždaviniai

Agentūra pritraukia nemažai praktikantų. Pasak Valstybės duomenų agentūros vadovės, juos ypač vilioja sritys, susijusios su duomenų valdysena, kadangi čia galima dirbti kūrybiškiau, žvelgti plačiau nei oficialiosios statistikos atveju, kuri spraudžia į rėmus ir griežtas formules.

„Agentūroje yra labai daug įvairių uždavinių, analitikai turi laisvę juos spręsti, eksperimentuoti, tai ir vilioja jaunus žmones. Žinoma, nemažai šios srities studentų baigdami mokslus jau žino, kur dirbs – juos dar universitetuose susiranda didžiosios kompanijos. Mes, aišku, nepakonkuruosime atlyginimais su didžiosiomis korporacijomis, tačiau dabar jaunuoliams nebūtinai svarbiausia pinigai – ši karta renkasi darbo malonumą, įdomumą. Todėl jie pas mus ir ateina, ir lieka“, – teigia J. Petrauskienė.

Ji priduria „nesanti naivi“ ir suvokianti, kad dalis jaunuolių agentūroje įgauna reikalingus pagrindus ir išeina siekti karjeros į kitus sektorius. „Mus vis tiek džiugina, kad galime suteikti gerą startą, o pas mus padirbusieji jau turi svarbų įrašą gyvenimo aprašyme – darbas duomenų analizės srityje yra puiki eilutė“, – sako agentūros vadovė.

Agentūra taip pat deda daug pastangų, perkvalifikuodama jau esamus darbuotojus. „Strategijoje, kurią nuo šių metų įgyvendiname, pozicionuojame save kaip instituciją, kuri leidžia žmogui augti. Į mūsų agentūrą gali ateiti žmogus ir su patirtimi, ir visiškai savęs nerealizavęs darbe, bet jei jis stipriai motyvuotas, pasiruošęs įdėti pastangų, mes sudarysime reikiamas galimybes mokytis, investuosime į tai“, – teigia J. Petrauskienė.

Apie analitiko darbą – iš pirmų lūpų

Odeta Janušaitienė, Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus programuotoja, į duomenų agentūrą atėjo dirbti po dešimties metų darbo mokykloje, kur dėstė matematiką ir informacines technologijas. „Panorau išmėginti ir kitą išsilavinimo pusę. Papildomai pasimokiau duomenų analitikos ir darbo ieškojau šia kryptimi, tada ir patekau į vieną naujai formuojamų Valstybės duomenų agentūros komandų“, – pasakoja O. Janušaitienė.

Šiuo metu specialistė vadovauja komandai, kuri vykdo įvairių sričių projektus: „Dirbame su valdysenos projektais, statistinių tyrimų perkėlimu, registrų kūrimu ir modernizavimu, įvairių šaltinių integravimu, šaltinių duomenų konsultavimu, vidinių švieslenčių ar aplikacijų kūrimu.“ 

Kokių savybių reikia dirbant duomenų analitiku? „Jei reikėtų apibrėžti vienu žodžiu, tai įžvalgumo. Tačiau tai kompleksinių savybių reikalaujanti profesija. Pirmiausiai reikia turėti potraukį analizuoti duomenis, tada norėti mokytis naujų analitikos įrankių. Jei norima pasiekti daugiau ir dirbti savarankiškai ar, tiesiog, laisviau, reikia mokėti ir programavimo kalbą, pavyzdžiui, R ar Python“, – pasakoja O. Janušaitienė.

Kolegei antrina ir Ugnė Gudžinskaitė, Valstybnės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus programuotoja. Pasak jos, duomenų analitikui svarbios savybės – kruopštumas, kūrybiškumas, gebėjimas įvairiais kampais pažvelgti į tuos pačius dalykus ir atkaklumas, ieškant optimalaus būdo užduočiai atlikti. „Pats primityviausias, kraštutinis analizės būdas būtų atsiversti „excel“ lentelę, patikrinti kiekvieną eilutę ir apibendrinti, tačiau mes siekiame kuo labiau sumažinti rankinio darbo ir stengiamės sukurti kuo universalesnius analizės metodus“, – pasakoja J. Gudžinskaitė.

Agentūroje sprendžiamų užduočių įvairovę specialistė įvardija kaip vieną iš šio darbo pasirinkimo motyvų.

„Duomenų analitikų, duomenų inžinierių pagrindinis iššūkis – sukurti tokius algoritmus bei sistemas, kurie sugebėtų apdoroti didžiulius duomenų masyvus. Taigi, vienas didžiausių darbo malonumų – kai tą pavyksta padaryti“, – sako U. Gudžinskaitė.

Kadangi agentūrą pasiekiantys duomenų srautai yra itin dideli, kartais susiduriama su įvairiais technologiniais iššūkiais. „Dažniau kalbame apie duomenų analitikus, tačiau norėčiau išskirti duomenų inžinieriaus funkciją – didelę dalį mūsų atliekamo darbo būtų tiksliau įvardyti būtent taip. Duomenų inžinieriaus darbo produktas – sutvarkyti ir analizei parengti duomenys, o duomenų analitiko darbo rezultatas – jau suformuluotos įžvalgos, tendencijos“, – paaiškina U. Gudžinskaitė.

Programuotoja taip pat sako, kad nors statistika laikoma sausa, analizuojant duomenis apstu netikėtumų: „Kartą dalyvavome projekte, susijusiame su šildymo kompensacijų skyrimu, o jos skiriamos šeimoms. Teko narplioti klausimą, kaip apibrėžti šeimą, juk individualių situacijų būna įvairių. Vienintelio tikslaus atsakymo neradome ir pasitelkėme tam tikrą supaprastintą sampratą. Būtent dėl to po viešai skelbiamais statistinių analizių rezultatais pateikiamos ilgos metodologinių pastabų pastraipos, kuriose paaiškinama, kas į analizę įtraukta, kas ne. Tai svarbūs dalykai, kadangi kiekvieną sąvoką galima apibrėžti labai įvairiai.“