Apetitas kyla bevalgant: kaip Lietuvai iš „geros“ skaitmeninės valstybės tapti „geriausia“?

Tarp lyderių

Pagal 2022 m. GovTech brandos indeksą, skelbiamą Pasaulio banko, Lietuvos įvertinimas – 0,981 iš 1. Pasaulio vidurkis – 0,522, Europos – 0,698. Pasaulio lyderė pagal šį reitingą – Pietų Korėja su 0,991 įvertinimu, Lietuva – 8 vietoje. Turint minty, kad 2020 m.  mūsų valstybė jame užėmė 39 vietą, poros pastarųjų metų pažanga įvertinta labai teigiamai. Ypač gerai pagal šį indeksą vertinamas Lietuvos pagrindinių viešųjų paslaugų skaitmeninės brandos lygis.

Kitas, Jungtinių Tautų skelbiamas E-valdžios išplėtojimo indeksas, sudaromas nuo 2001 metų, todėl suteikia galimybę stebėti, kaip bėgant laikui keičiasi skirtingų valstybių skaitmenizacijos rezultatų įvertinimas. Pagal jį Lietuva, 2022 m. indekse pasiekusi įvertinimą 0,8745 iš 1, per pastaruosius 20 metų pakilo nuo 43 iki 24 pozicijos. Pirmoje vietoje – Danija, kurios įvertinimas – 0,9717. Toks vertinimas rodo, kad turime gerai išplėtotas viešąsias elektronines paslaugas, bet kiek šlubuojame su piliečių e. dalyvavimu valstybės valdyme.

Europos Komisijos E-valdžios etalonas, atskleidžiantis e. valdžios paslaugų teikimo brandą visoje Europoje, Lietuvai skyrė 8 vietą iš 35. Esame giriami už e. paslaugų prieinamumą panaudojant e. atpažinties priemones, taip pat už iš anksto valstybės jau turimais duomenimis užpildytų formų panaudojimą, kas reikšmingai palengvina paslaugų užsakymą. Tiesa, įdomu tai, kad Lietuva vertinime priskirta „Plėstinos e. valdžios“ valstybių grupei, kas, paprastai tariant, reiškia, jog turime daug gerų skaitmenizuotų paslaugų, bet jų naudojimosi jomis lygis vis dar gana žemas.

Viena vertus, šie tarptautiniai vertinimai patvirtina, kad pastarųjų dešimtmečių valdžios teikiamų paslaugų skaitmeninimo strategija buvo sėkminga. Kita vertus, jie parodo, kur dar galime siekti pažangos – ne tam, kad užkoptume į aukštesnę poziciją indeksuose, o kad gyvenimas būtų patogesnis gyventojams ir verslui, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviau ir kad kiekvieno gyventojo žodis Lietuvoje būtų girdimas aiškiau.

Kuo mažiau paslaugų, tuo geriau

Gali skambėti keistai, tačiau pasiekėme tokį e. valdžios išsivystymo lygį, kuomet tolesnės pažangos ir naudos visuomenei rodiklis yra ne viešųjų e. paslaugų gausėjimas, o… jų mažėjimas. Nereikia skaitmenizuoti kiekvieno, iki smulkiausio, „popierinio“ proceso. Reikia visų pirma padirbėti, kad tokių procesų, kurie iš žmogaus reikalauja kažko „paprašyti“, „užsakyti“ ar „kreiptis“, liktų vis mažiau ir mažiau. Atsisakyti to, kas nereikšminga ir, panaudojant gausius valstybės jau sukauptus duomenis, iki minimumo supaprastinti ar net automatizuoti paslaugos suteikimą.

Toks supaprastintas ir proaktyvus paslaugos suteikimas ne tik sutaupo žmonėms laiko – ir beje, sutaupo jo ne tik paslaugos gavėjams, bet ir jos teikėjams. Jis suteikia galimybę gauti valstybės teikiamas naudas jų neprašant. Tiesiog taip – jei tau priklauso, tai tu ir gauni.

Geras tokios naudos pavyzdys – proaktyvios paslaugos, kokias pradeda teikti SoDra. Pirmoji kregždė – vienišo žmogaus išmoka, nuo 2022 m. skiriama automatiškai, be atskiro žmogaus prašymo, remiantis Gyventojų registre esančiais duomenimis apie asmenų šeimyninę padėtį. Jokių skambučių SoDrai, jokių apsilankymų institucijoje. Vienintelė išimtis – kai valstybės informacinėse bazėse trūksta tam tikrų duomenų, ir žmogus turi juos pasitikslinti. SoDra žada, kad tai – tik pradžia ir tokių paslaugų bus vis daugiau.

Ne visais atvejais galimas pilnas proceso automatizavimas, ypač, jei būtina, kad galutinius duomenis visgi patikrintų ir patvirtinų pats žmogus.

Tačiau ir čia puikiai galima pagerinti naudotojo patirtį bei supaprastinti paslaugos gavimo procedūrą. Ne tik užpildant visus įmanomus įvesties laukelius valstybės jau turimais duomenimis, bet ir sudėtingą formą pakeičiant žmonių kalba suformuluotais ir lengvai suprantamais klausimais. Su tokios paslaugos pavyzdžiu susiduriame visi, kuriems reikia pateikti gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šis procesas susijęs ne tik su ne itin džiuginančia prievole sumokėti mokesčius (nors ir suprantame, kaip tai svarbu valstybei ir visuomenei), bet ir su galimybe kažkiek tų sumokėtų mokesčių atgauti. Todėl, kuomet šią procedūrą galime susitvarkyti greitai, paprastai ir be buhalteriją išmanančių specialistų pagalbos, gyvenimas tampa iš tiesų lengvesnis.

Trečias pavyzdys – sudėtinės paslaugos, susijusios su tam tikru mūsų gyvenimo įvykiu, dėl kurio paprastai prireikia kontaktų su nemažai skirtingų institucijų, įvairių procedūrų, prašymų, užsakymų... E. valdžios vartuose siūloma paslaugų grupė „Gimus vaikui“ suteikia galimybę deklaruoti vaikelio gyvenamąją vietą, pateikti prašymą vienkartinei išmokai gimus vaikui gauti, pateikti prašymą skirti tėvystės pašalpą arba pateikti prašymą darbdaviui dėl tėvystės atostogų suteikimo vienu mygtuko paspaudimu. Jau visai netrukus startuos nauja šios sudėtinės paslaugos versija, sujungsianti dar daugiau įvairių atskirų paslaugų. Taip pat atsiras ir naujos sudėtinės paslaugos: „Praradau darbą“, „Keliauju į užsienį“, „Tapau ūkininku“.

Žemai kabantys vaisiai?

Vienas iš rodiklių, pagal kurį Lietuva visuose e. valdžios veikimą vertinančiuose indeksuose turi daugiausiai erdvės augti – piliečių įtraukimas į valdymo procesą.

Atotrūkis tarp valstybės ir visuomenės yra nemažas ir nemažėjantis, o piliečių įtraukimo į valdymo procesą įrankiai, kuriuos institucijos formaliai lyg ir turi – mažai panaudojami. Institucijų bei duomenų atvirumas, suprantamo ir vaizdingo duomenų pateikimo įrankiai – plačios ir nelengvos temos. Tam, kad piliečiai noriai dalyvautų valstybės valdymo procese, jie pirmiausiai turi suprasti, kokia jų dalyvavimo nauda, ar tikrai jų nuomonė ir pasiūlymai bus išgirsti ir kaip panaudoti.

Smagu, kad ši tema, vadinama CivicTech, vis dažniau aptariama viešuose Lietuvos forumuose, tačiau pagrindinis reikalingas pokytis slypi ne technologiniuose sprendimuose – jų tikrai yra iš ko pasirinkti. Reikalingiausi yra mąstymo ir požiūrio pokyčiai.  Tad šioje srityje dar tikrai teks pasiraitoti rankoves.

Tiesiausias kelias į sėkmę

Ambicinga strateginė vizija ir aiški pamatuojamų rodiklių sistema – svarbūs tolimesni žingsniai siekiant, kad Lietuvoje skaitmeninės paslaugos būtų vertinamos ne tik kaip „geros“, bet ir kaip „geriausios“ Europoje ar net pasaulyje.

Strateginė ambicija turi būti ir įkvepianti, ir pamatuojama. Tarkime, tapti greičiausiai pagrindines paslaugas suteikiančia valstybe pasaulyje, per protingai skaitmenizuotus procesus ir panaudojamus duomenis? O pamatuojami rodikliai turėtų būti ne suskaitmenintų paslaugų kiekis, tačiau reali jų sukurta vertė: kiek sutrumpėjo procesas, kiek sutaupyta institucijos ir paslaugų gavėjų laiko, kaip paslaugų gavėjai vertina savo patirtis.

Ko reikia, kad peršoktume aukštai iškeltą kartelę? Lyderystės, plano ir atvirumo pokyčiams.

Lyderystė būtina pačioje strateginių valstybės sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo struktūroje: kas už šiuos procesus atsakingas, kas jų aiškus savininkas, turintis galios ir pajėgumų juos visus aprėpti bei valdyti valstybės mastu. Ir tam reikia ne tik mandato, bet ir įrankių bei gebėjimų. Kol išlieka pilkų kompetencijos zonų ir konkurencijos tarp institucijų, darančių svarbius, bet kartais persiklojančius ar tarpusavyje nesuderinamuss darbus, kol gaištame daug laiko ginčams ir aiškinimuisi, tol daug vertingos energijos savo valstybėje sudeginame veltui.

Išteklių – tiek lėšų, tiek talentų, tiek laiko – niekada nėra pakankamai, todėl būtina apsibrėžti, kaip juos panaudoti geriausiai. Mes mokame rašyti teisingas strategijas su nemažai madingų ir reikšmingų žodžių, tačiau dar svarbiau – strategijąs paversti į suderintus ir nuoseklius žingsnius, apimančius daug skirtingų žaidėjų. Planas turi ne tik numatyti, koks yra kelias, kurį ketiname nueiti, nuo ko atsispiriame ir kur turime nukeliauti. Jis turi apibrėžti ir kaip žengsime kiekvieną žingsnį, kaip matuosime tų žingsnių sėkmę, kaip suderinsime skirtingų institucijų ir visuomenės poreikius. Kiekvienas veiksmas, numatytas šiame plane, turėtų būti „darbas, kurį reikia padaryti“, su aiškiu numatymu, kas ir kaip tai darys.

Atvirumas pokyčiams kiekvienoje institucijoje turėtų būti ne deklaracija, o gyvenimo būdas. Pasaulis nestovi vietoje, todėl norėdami būti savo komforto zonoje mes iš tiesų judame atgal. Taip, tai iššūkis. Tačiau didesnis atvirumas ir bendradarbiavimas tarp institucijų ir su visuomene ne tik palengvintų užsibrėžtų tikslų pasiekimą. Jis taip pat didintų tarpusavio pasuitikėjimą ir jausmą, kad bendromis jėgomis savo valstybės labui galime nuveikti žymiai daugiau. 

Apie „NRD Companies“

„NRD Companies“ yra tarptautinė informacinių technologijų ir konsultacinių įmonių grupė, kuri specializuojasi viešojo sektoriaus ir skaitmeninės infrastruktūros sprendimų vystyme. Grupė vienija kompanijas, skiriančias ypatingą dėmesį finansinių ir vyriausybinių technologijų sprendimų kūrimui bei praktika paremtomis konsultacijoms, taip siekdama padėti pasaulio šalims įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. „INVL Technology“ grupei priklausanti „NRD Companies“ yra pripažinta rinkos lyderė ir veiklą plėtoja visuose penkiuose žemynuose. Grupės įmonės sėkmingai realizuoja elektroninių paslaugų teikimo ir mokesčių administravimo platformos projektus, nacionalinių paštų skaitmenizavimą bei kitus skaitmeninius sprendimus.

„NRD Companies“ grupę sudaro šios dukterinės įmonės: „ETRONIKA“, „Norway Registers Development AS“, „NRD Systems“, „NRD Bangladesh“ ir „Infobank Uganda“. Daugiau informacijos: www.nrdcompanies.com