Registrų centras – valstybės megabiblioteka

Šiuolaikiška ir pažangi visuomenė šiandien yra įpratusi prie inovacijų ir turi pagrįstą lūkestį paslaugas užsisakyti ir gauti kaip įmanoma patogiau ir per kuo trumpesnį laiką. Vis dėlto, ne visuomet susimąstoma, koks sudėtingas ir nepriekaištingai sustyguotas informacijos ir duomenų mainų procesas leido turėti tokį galutinį rezultatą. Valstybės teikiamų skaitmeninių paslaugų plotmėje Registrų centras atlieka didžiulį, tačiau dėl savo specifikos neretai mažai pastebimą vaidmenį.

Įmonei tenkančią atsakomybę geriausiai iliustruoja skaičiai: per dieną Registrų centras gauna vidutiniškai 10 000 prašymų, jo tvarkomi valstybės registrai turi daugiausia sąsajų su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis. Tai reiškia, kad juose patalpinta informacija automatiškai atsispindi ir susijusiuose registruose ar duomenų bazėse. Pavyzdžiui, Gyventojų registre esančius duomenis naudoja apie 120 kitų valstybėje esančių informacinių sistemų. Tai, kad sukaupta informacija kasdien patogiai naudojasi galybė žmonių, institucijų ar įmonių – apgalvotų sprendimų ir profesionalaus kasdienio darbo rezultatas.

„Daugelis nustemba sužinoję, kad pagal nacionalinių duomenų integralumą ir naudojimosi funkcionalumą esame kone pavyzdinė Europos Sąjungos valstybė. Visų valstybės registrų sujungimas „po vienu stogu“ buvo labai pažangus Lietuvos sprendimas, kurio dėka dabar turime gerai integruotus duomenis, o gyventojai pagrindines valstybės paslaugas gauna iš vienų rankų. Kasdien tuo naudojasi begalė žmonių, institucijų ir įmonių, šiandien jau tapo įprasta duomenis gauti operatyviai ir patogiai“, – sako Registrų centro generalinis direktorius Saulius Urbanavičius.

Stiprūs ES kontekste

Lietuva tarp ES šalių užima  aukštas pozicijas: daugumoje šalių dar tik kalbama apie skirtingų registrų susiejimą, o kai kurie Registrų centro duomenų produktai apskritai yra unikalūs sėkmės pavyzdžiai. Kad ir ta pati E. sveikatos sistema – ne visuomet iš gerosios pusės minima, tačiau iš tiesų sistema yra įspūdingas išmaniųjų technologijų produktas, savo galimybėmis ir aprėptimi keliantis nuostabą ne vienam šią sritį išmanančių specialistų.

„Didžiausia šios sistemos bėda – jos architektūrinis pamatas, susiejantis ją su dideliu kiekiu išorinių sistemų. Tai daro įtaką jos stabiliam veikimui, kadangi bet koks išorinės, ne Registrų centro prižiūrimos sistemos trikdis lemia visos centrinės sistemos sulėtėjimą. Spręsdami šį klausimą per artimiausius metus siekiame pertvarkyti E. sveikatos sistemos pamatus ir sumažinti jos priklausomybę nuo išorinių sistemų, taip užtikrinant sklandų ir stabilų jos veikimą. Pagaliau, Europos Sąjungoje nėra daug valstybių, turinčių tokią vieno langelio principu veikiančią elektroninę sveikatos sektoriaus duomenų bazę su galybe funkcionalumų“, – dėsto S. Urbanavičius.

Anot jo, dėl E. sveikatos sistemos suteikiamų galimybių nemažai iš pirmo žvilgsnio atrodytų savaime suprantamų ir paprastų procesų, pavyzdžiui, COVID-19 vakcinacija ar jodo tablečių receptų išrašymas vilniečiams, galėjo būti įgyvendinti palyginti operatyviai ir sklandžiai.

Lietuva – pavyzdys užsieniui

Užsienio kolegos iš duomenis tvarkančių institucijų labai domisi ir Registrų centro sukurta Piniginių lėšų apribojimo informacine sistema (PLAIS).  Tokios sistemos, jungiančios visas kredito įstaigas ir padedančios skaidriai administruoti asmenų skolas, kitos šalys neturi. Nedaug kur pasaulyje taip nesudėtingai bei efektyviai vyksta ir viso valstybėje esančio nekilnojamo turto objektų vertinimas. Registrų centro kasmet atliekamas masinis NT vertinimas, kurio pagrindu nustatoma kiekvieno NT objekto mokestinė bazė, laikomas pavyzdiniu modeliu, kuriuo Lietuvoje remiasi ir nepriklausomi turto vertintojai.

Sudaryti būsto sandorį, ir įsteigti įmonę – šie procesai mums gali atrodyti nepatogūs, kol nesusiduriama su kitų šalių realybe. Pavyzdžiui, Lietuvoje esame įpratę būsto sandorį įforminti vos per kelias dienas, o tuo tarpu, Jungtinėje Karalystėje tai gali trukti iki kelių mėnesių, kol tarp institucijų „suvaikščios“ reikalinga informacija.

„Mūsų stiprioji pusė – duomenų sujungimas, jų pakartotinis panaudojimas , kitaip sakant, integracija,  kad būtų išvengta kurioziškų situacijų, kai viename registre yra viena informacija, o kitoje sistemoje – kitokia. Pavyzdžiui Lietuvoje esame suintegravę NT registrą – objektus – su NT kadastru – žemėlapiais. Daugelyje šalių tai atskiri dalykai, todėl gali atsitikti taip, kad nusipirkus 10 arų sklypą, tos šalies kadastro žemėlapyje bus pažymėti tik 6 arai. Tad kur tikros jūsų nuosavybės ribos?.. Kitas pavyzdys galėtų būti adresai: Lietuvoje jie sutvarkyti centralizuotai, informacija skaidri, su koordinatėmis, todėl aišku, kur realiai yra objektas. Kitose šalyse adresai ne tik nesujungti su erdviniais taškais, bet ir tvarkomi savivaldybių lygiu, o tai tikrai nepalengvina darbo įvairioms tarnyboms, pavyzdžiui, greitajai pagalbai ar paštui. Be abejo, ir kitose valstybėse yra stiprių pusių, tačiau Lietuvai būdingas „vienų rankų principas“ ir sprendimų greitis, leidžia mums pagrįstai didžiuotis bendrame ES kontekste“, – kalba S. Urbanavičius.

Jo teigimu, visuomenės poreikį gauti aktualius duomenis puikiai iliustruoja Registrų centro atvirų duomenų naudojimosi statistika – per maždaug 3 metus Registrų centro atvertais duomenų rinkiniais jau spėjo pasinaudoti daugiau kaip 30 tūkst. unikalių naudotojų, kurie atliko per 700 tūkst. duomenų rinkinių atsisiuntimų.

Vedlys žmogui ir verslui

Registruose esančiais duomenimis naudojasi galybė institucijų ir asmenų – nuo teismų iki bankų, nuo žurnalistų ar kurjerių iki teisėsaugos institucijų. Kritiškai svarbūs aspektai čia – duomenų tikslumas ir atsargumas juos teikiant. Registrų centras registruoja faktus ir išviešina juos pagal įstatymuose nustatytas taisykles, tačiau koreguoti juos gali tik esant naujam juridiniam faktui arba su teismo leidimu.

„Kartais sulaukiame pastabų,  kad mūsų turimi duomenys neatitinka faktinės situacijos.  Tačiau, pavyzdžiui, jeigu žmogus persikėlė gyventi kitur, bet nedeklaravo naujo gyvenamosios vietos adreso, Gyventojų registre liks sena ir neaktuali informacija. Be to, nereiktų pamiršti, kad už duomenų tikslumą ir aktualumą yra atsakingi šiuos duomenis į registrus ar sistemas teikiantys subjektai: įmonės, institucijos, finansų ar gydymo įstaigos, gyventojai, ir tik jie gali šiuos duomenis keisti“, – kalba Registrų centro vadovas.

Tačiau netrūksta ir pavyzdžių, kaip Registrų centro turimi duomenys pasitarnauja kuriant naujus produktus ar priimant verslo sprendimus. Gyventojų registro pagalba  įmonės gali turėti aktualius  savo klientų duomenis ir realiu laiku sekti visus jų pokyčius, tokiu būdu išvengti nemalonių ir potencialiai reputacijai žalą darančių situacijų, kai klientams skirta informacija jų nepasiekia ar yra nusiunčiama per klaidą. Elektroniniai sertifikuoti išrašai (ESI) leidžia finansų ar kitoms įstaigoms  patogiai gauti informaciją apie konkretų klientą juridinį asmenį  realiu laiku. Juridinių asmenų registro duomenis aktyviai naudoja ir įvairių paslaugų verslui kūrėjai.

Nuolat vystomas ir naujais duomenimis vis pasipildantis REGIA žemėlapis yra puikus įrankis teritorijų planavimą atliekančioms institucijoms, tačiau jį papildžius įvairiais gyventojų, verslo ir nekilnojamojo turto duomenimis REGIA tampa patraukliu įrankiu gyventojams, verslui, sprendimų priėmėjams ar akademinei bendruomenei.

 „Valstybės teikiamos paslaugos ir jų reglamentavimas yra gan sudėtingas, žmogui ne visuomet lengva suprasti, kur, kada ir kokio išrašo reikia, kokia turi būti veiksmų seka, kad jį gautum. Kad elektroninės paslaugos gyventojams ir verslui būtų kuo patogesnės ir lengviau prieinamos, vieną iš prioritetinių veiklos sričių esame nusimatę elektroninių paslaugų kanalų peržiūrą. Turime viziją, kaip supaprastinti šias paslaugas žmogui, kad jam nereikėtų sukti galvos, kur kreiptis gimus vaikui, steigiant įmonę, nuomojant butą ar gavus palikimą. Jau esame pradėję įgyvendinti projektą, kurio tikslas – kiekvieną gyvenimo įvykį susieti su valstybės paslaugomis ir žmogiška kalba paaiškinti, sukurti savotišką vedlį per tą procesą. Tai milžiniškas projektas, tačiau laikome jį svarbiausiu artimiausio laikotarpio prioritetu“, – patikina Registrų centro generalinis direktorius S. Urbanavičius.

Registrų centras jau 25-erius metus tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – valstybės registrus ir informacines sistemas, remiantis jų valdytojų – skirtingų valstybės institucijų – nustatytomis tvarkomis ir taisyklėmis. Šiuo metu Registrų centras prižiūri 10 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų.