Bumerangu grįžtantys darbuotojai: kodėl darbuotojai grįžta pas buvusį darbdavį?
Efektyvumu įsitikinta ir praktikoje
Šiuolaikinės verslo bendrovės buria buvusius darbuotojus panašiais būdais kaip tai jau seniai daro universitetai. Pavyzdžiui, „Bitėje“ gyvuoja buvusių vadovų klubas, veikiantis beveik be bendrovės įsikišimo, organizuojami vidiniai renginiai, tokie kaip „Silkė ir mišrainė“, į kuriuos yra kviečiami ir buvę bendrovės specialistai. Tai padeda išlaikyti artimą ryšį su buvusiais kolegomis, kuriuos dažnai sieja ne tik bendri interesai, bet ir vertybinis artumas.
Tuo įsitikinusi ir Metida Bložienė, anksčiau „Bitėje“ beveik 4 metus dirbusi prekės ženklo komunikacijos vadove: „Ilgainiui nusprendžiau pakeisti darbo specifiką, išbandyti save kitose srityse. Tuo metu nesugalvojau apie tai pasikalbėti su žmogiškųjų išteklių specialistu, išgirsti jo nuomonę ir priėmiau sprendimą išeiti. Dirbau kitoje organizacijoje keletą metų, tačiau grįžau į „Bitę“ – dabar čia dirbu klientų patirties vadove. Patogiausia tai, kad grįžusi, jau žinojau įmonės specifiką ir žmones, o svarbiausia – man buvo artima mūsų laisva ir atvira kultūra. Taigi, išbandžiusi kelias sritis skirtingose bendrovėse dabar iš tiesų galiu nuveikti dar daugiau.“
Darius Martusevičius, „Bitės“ tinklo direktorius, sako, kad 2012 m. priimti sprendimą palikti darbą „Bitėje“ jį paskatino noras įgyti tarptautinės patirties.
„Nors įmonė ir jos kultūra man labai patiko, tačiau darbe, kurį tuo metu dirbau, trūko iššūkių ir naujovių. Palikęs „Bitę“ išvykau dirbti į Šveicariją, kur tuo metu vyko naujos 4G/LTE technologijos diegimas. Ten įgavau daug naudingos patirties technologinės plėtros srityje. Vis tik neplanavau užsienyje pasilikti visam laikui, todėl sulaukęs buvusio kolegos skambučio su pasiūlymu grįžti, gana greitai sutikau. Pradėjau dirbti naujoje pozicijoje – tinklo direktoriumi, kur turiu daug atsakomybės už priimamus sprendimus, yra daug dinamikos ir iššūkių, skatinančių kasdien tobulėti.“
Jono Mileriaus, „Bitės“ grupės tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovo, sprendimą palikti darbą „Bitėje“ padiktavo noras išbandyti save kitoje srityje.
„Tuo metu, kai nusprendžiau išeiti iš „Bitės“, jaučiausi „išaugęs“ savo poziciją. Per tuos metus, kai nedirbau „Bitėje“, išbandžiau save net keliose skirtingose srityse: nuo gamybos sektoriaus iki laisvai samdomo darbuotojo kėdės. Vis tik net ir išėjęs palaikiau glaudžius ryšius su buvusiais kolegomis. O ir pačią įmonę bei jos kultūrą minėjau tik geru žodžiu. Tuo metu, kai iš buvusio kolegos gavau pasiūlymą užimti jo buvusią darbo vietą, jau galvojau apie naujas karjeros galimybes. O ši pasirodė labai įdomi. Nors į „Bitę“ sugrįžau po 9 metų, čia jaučiuosi kaip namuose“, – sako J. Milerius.
Išlaikyti gerus santykius apsimoka abiems pusėms
Šiais laikais savo jėgas kitose srityse išbandę ir naujų įgūdžių įgavę darbuotojai savo talentą renkasi auginti įmonėse, kurias gerai pažįsta ir kuriose jaučiasi vertinami.
„Šiais laikais vienoje vietoje išdirbančių daugiau kaip 10 metų pasitaiko ne taip dažnai, kaip kadaise. Mes rūpinamės, kad mūsų darbuotojai jaustųsi vertinami ir laukiami tiek jiems dirbant, tiek palikus įmonę. „Bitė“, matyt, yra sukūrusi tokią kultūrą, į kurią žmonės vis tik nori sugrįžti“, – pasakoja E. Staniulionė.
Pasak jos, darbdaviui tai naudinga ir finansiškai: apmokyti grįžusius darbuotojus yra daug lengviau ir pigiau. Amerikos progreso centro duomenys rodo, kad naują aukštos kvalifikacijos darbuotoją apmokyti gali kainuoti iki 213 proc. daugiau nei jau bendrovėje dirbusį žmogų. Be to, grįžę specialistai visada būna įgavę naujos ir naudingos patirties, atranda kiek kitokį požiūrį į darbą, savo poziciją, įmonėje dalinasi šviežiomis idėjomis.
Ypač veiksminga šiuolaikiškose organizacijose
Kaip darbuotojas jausis grįžęs į įmonę, priklauso nuo to, kaip komanda su tuo žmogumi atsisveikino, kokia buvo priešistorė, komunikacija iki tol. Kaip sako psichologas Paulius Rakštikas, „grįžti taip, kaip išėjai.“ Jo teigimu, jeigu išėjimas iš komandos nebuvo skubotas ir tiek kompanija, tiek pats specialistas komandą palieka pelnęs gerą reputaciją, grįžimas į ją yra ne tik lengvas, bet ir laukiamas:
„Svarbiausia tai, kaip įmonė žmones paleidžia: jeigu komunikacija buvo sklandi, viskas vyko be konfliktų, darbuotojui grįžti visada bus komfortiška. Jeigu žmogus grįžta į tą patį, jau pažįstamą kolektyvą, dažnai darbuotojui būna lengviau. Be abejo, jeigu į komandą ateinama po ilgesnės pertraukos ir į aukštesnę poziciją, tuomet susiduriama su tais pačiais psichologiniais ir bendravimo iššūkiais, su kuriais susiduriama kylant karjeros laiptais organizacijos viduje: tenka įrodyti savo, kaip vadovo, vertę, užsitikrinti komandos pasitikėjimą“, – pasakoja psichologas.
