„Bitė“ šią vasarą atsisakė CV ir motyvacinių laiškų: ar tai padėjo pritraukti geriausius kandidatus?

Norėdama atskleisti savo startuolišką kultūrą, laisvumo atmosferą, vasarą darbo pokalbius „Bitė“ perkėlė į didmiesčių kavines ir barus. Neformaliuose susitikimuose iš viso sudalyvavo daugiau nei 150 kandidatų. Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė, džiaugiasi tokiu kandidatų aktyvumu ir sako, kad projekto sėkmę garantavo įsiklausymas į jų poreikius.

„Šią vasarą atlikome eksperimentą: darbo pokalbius su kandidatais perkėlėme į naują aplinką – kavines ir barus. Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vien šią vasarą surengėme dešimtis pokalbių be jokių CV, motyvacinių laiškų ar kitų formų pildymo – kandidatams tereikėjo nurodyti kontaktinius duomenis. Taip gimė ir projekto pavadinimas „ZERO CV“ (jokių gyvenimo aprašymų)“, – pasakoja E. Staniulionė.

Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Tikisi patogaus ir greito proceso

Laikai, kai kiekvienai siūlomai darbo pozicijai kandidatai adaptuodavo savo gyvenimo aprašymą ir parengdavo atskirą motyvacinį laišką, jau netrukus gali likti užmarštyje. Tyrimai rodo, kad jaunesnės kartos darbuotojai tikisi lengvo ir daug laiko nereikalaujančio įdarbinimo proceso, kuriame būtų kuo mažiau formalumų, „popierizmo“ ir komplikuotų procedūrų. Įpratę gyventi technologijų pasaulyje, kuriame viskas pritaikyta vartotojų patogumui, tokį pat lūkestį jie atsineša ir į darbo rinką.

„Darbo pokalbių kultūra ir atrankų vykdymo procesas Lietuvoje keičiasi. Norėdami pritraukti jaunesnius kandidatus turime jiems pasiūlyti kažką naujo ir įdomaus. Taip gimė idėja darbo pokalbius su kandidatais perkelti į kavines ir barus. Neformalus susitikimas yra ne tik būdas geriau pažinti žmogų, bet ir atskleisti vidinę įmonės kultūrą ir parodyti, kuo jos darbuotojai gyvena kiekvieną dieną. Tai padaryti įprastų darbo pokalbių metu ne visuomet pavyksta, nes dėl padidėjusio jaudulio ir drovumo žmonės neretai jaučiasi nejaukiai, įsitempę ir tai jiems trukdo atsiskleisti“, – sako E. Staniulionė.

Psichologas Paulius Rakštikas pasakoja, kad kandidatų poreikį lengvam įdarbinimui lemia „nuolatinio dalinio dėmesio“ efektas – prie didelio ir greitai besikeičiančio informacijos kiekio pripratusiems žmonėms dėmesį išlaikyti tampa vis didesniu iššūkiu. Anot jo, Z karta (gimę tarp 1995–2000 metų) dėmesį išlaiko trumpiausiai, todėl pirmenybę teikia dinamiškai ir daug laiko nereikalaujančiai informacijai.

Skatina darbuotojus keisti įpročius

Atsižvelgdami į šias tendencijas, darbdaviai vis dažniau ieško būdų, kaip tradicinius darbuotojų paieškos ir atrankos procesus peržiūrėti bei pritaikyti prie pasikeitusių kandidatų lūkesčių: atsisako dalies tradicinių kandidatų atrankos atributų, ieško naujų erdvių ir formų darbo pokalbiams ir pan.

„Vos startavus projektui, per pirmąją dieną sulaukėme daugiau kaip 150 registracijų į šiuos lengvus darbo pokalbius. Neįprastas formatas ne tik pritraukė netikėtai daug susidomėjusių, bet ir padėjo pasiekti kitokią nei įprastai auditoriją – drąsesnių, įdomesnių žmonių, kurie anksčiau į mūsų darbo skelbimus galbūt neatkreipdavo dėmesio. Neformalioje aplinkoje kandidatai jautėsi kur kas labiau atsipalaidavę nei biuro posėdžių salėje, todėl pokalbiai buvo nuoširdesni ir atviresni“, – pasakoja E. Staniulionė.

„Bitė“ artimiausiu metu prie komandos planuoja pakviesti prisijungti net 70 naujų specialistų: privačių ir verslo pardavimo, didžiųjų duomenų (angl. big data), Java programuotojų, testuotojų įvairiuose šalies miestuose.

„Mūsų didžiausias turtas – žmonės, todėl stengiamės su darbuotojais kurti draugiškus ir atvirus santykius. Mums svarbu, kad kandidatas būtų ne tik būtų geras specialistas, bet ir kad jo asmeninės savybės atitiktų mūsų įmonės vertybes. O tai bare ar kavinėje kur kas lengviau „pamatuoti“. Dažnai darbo pokalbis yra stresinė patirtis, kad ir kokią atmosferą besukurtum, tačiau bare ar kavinėje žmonės jaučiasi labai jaukiai ir gali geriau atsiskleisti“, – sako E. Staniulionė.

Įdarbinimo agentūros „Alliance for recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas pabrėžia, kad kandidatų polinkis įdėti pastangų priklauso ir nuo rinkos segmento. Jei tai „darbuotojų rinka“, kur specialistų trūksta, o pasiūlymų daug – kandidatų noras investuoti laiką mažėja.

CV – tik kelialapis į pokalbį?

Jei anksčiau nebuvo įmanoma įsivaizduoti įdarbinimo proceso be išsamaus, kruopščiai paruošto kandidato gyvenimo aprašymo, tai pastarųjų metų apklausos rodo, kad jaunoji karta nebetiki gyvenimo aprašymų aktualumu ar tuo, kad juos apskritai kas nors skaito.

„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė sako, kad CV atsisakymas gali būti naudingas tuo, kad į kandidatą leidžia pažvelgti objektyviau: „Darbo pokalbiuose kavinėse ir baruose su kandidatais bendravome neturėdami jų CV. Taip neformaliai kalbantis lengviau pajusti kandidato lūkesčius, tikslus, užduoti taiklesnius klausimus. Supratome, kad tai padeda atsikratyti išankstinių nusistatymų – jei prieš akis turi pasidėjęs CV, pokalbį neišvengiamai formuoja ten esantys įrašai“.

Su ja sutinka psichologas Paulius Rakštikas. Jis akcentuoja, kad nors CV yra naudingas įrankis darbdaviui siekiant turėti pagrindą apie potencialų darbuotoją, tačiau taip pat tai yra būdas kandidatui kurti „mitą“ apie save.

„Neretai tam, kad gauti „bilietą“ į darbo pokalbį yra pagražinama darbo patirtis, užimta pozicija. Žinoma, dažniausiai pirmojo darbo pokalbio metu įdarbinimo profesionalas nesunkiai pastebi melą“, – sako P. Rakštikas.

Komentarai