LBA vadovė: naujos kovos su sukčiais priemonės turėtų įsigalioti vėliau
„Iš esmės didžioji dalis tų pakeitimų yra europinio reglamento perkėlimas, kuris pernai metų pabaigoje buvo sutartas tarp valstybių narių. Ir mūsų pagrindinis pastebėjimas yra tai, kad reglamentas numato įsigaliojimą per dvejus metus nuo jo paskelbimo europiniame oficialiame leidinyje, kas bus maždaug gegužę–birželį (šių metų – BNS). Ir norėtume, kad tos nuostatos, kurios yra perkeliamos iš reglamento, įsigaliotų tuo pačiu metu, kaip ir reglamentas (tai yra 2028 metų pavasarį – BNS)“, – BNS teigė Eivilė Čipkutė.
„Įstatymo projektas reikalauja nemažai IT sistemų pakeitimų“, – pridūrė ji.
LB vadovas Gediminas Šimkus trečiadienį pranešė, kad centrinis bankas siūlo bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams leisti nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jei nustatoma, kad jos gautos sukčiaujant. Be to, mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo.
E. Čipkutė sako, kad bankai ir iki šiol daug padarė kovodami su sukčiavimu, o nauji siūlymai suteiks daugiau įrankių finansų įstaigoms.
„Yra tų nuostatų, kurios yra labai sveikintinos. Viena iš jų – galimybė lėšas sugrąžinti gyventojui, jeigu bankas pamato, kad lėšos nukeliavo į sukčių sąskaitą. Šiandien reikia per visas teisines procedūras praeiti, kad tuos pinigus paimtų ir grąžintų žmogui. Tai po įstatymo priėmimo jau bus galima tiesiog paprasčiau bankams veikti ir tuos pinigus pervesti atgal“, – BNS aiškino E. Čipkutė.
„Kitas dalykas – nustatoma pareiga mokėjimų stebėsenos, kurios bankai ir taip laikosi, kas yra labai geras dalykas, tai visa rinka turės stebėti mokėjimus būtent sukčiavimo prevencijos tikslais“, – pridūrė ji.
Pasak LBA vadovės, palankiai vertinamas ir siūlymas dėl pareigos finansų įstaigoms keistis informacija – tą daryti turėtų ne tik bankai, bet ir kitos mokėjimo įstaigos.
„Labai sveikintinas dalykas, nes keičiantis sukčių naudojamų sąskaitų numeriais leis apsaugoti daugiau klientų. Nes jau kai bus žinoma, kad ta sąskaita yra naudojama sukčių, kita finansų įstaiga jau nebeleis, nebeves pinigų“, – sakė E. Čipkutė.
Tuo metu bankams įvedant prievolę kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kita mokėjimo įstaiga, LBA vadovė sako, kad kompensacijos ir dabar mokamos, tačiau atvejai bus sukonkretinti ir susiaurinti.
„Kompensavimo institutas ir dabar jau galioja, nes yra taisyklė, kad žmogui kompensuojami nuostoliai, nebent jis veikė tyčia arba dėl didelio neatsargumo. Tai šiais įstatymo pakeitimais bus tiesiog konkrečiau apibrėžiami ir šiek tiek susiaurinami tie atvejai, kuomet nekompensuojama. Tai ateina iš reglamento ir visoje Europos Sąjungoje ta pati taisyklė įsigalios“, – sakė E. Čipkutė.
Jos vertinimu, gyventojau labiausiai pajus pokyčius, susijusius su limitų keitimu. Jeigu žmogus norės nuotoliniu būdu pasididinti mokėjimo limitą, jis įsigaliotų po 4 valandų.
E. Čipkutė pažymėjo, kad pakeitimai „nebus panacėja“, reikės ir toliau ieškoti priemonių, nes ir sukčiai nuolat ieško naujų būdų.
LBA vadovės manymu, budrumą išlaikyti turi tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, teisėsauga, Ryšių reguliavimo tarnyba bei mobiliojo ryšio operatoriai. Jos vertinimu, derėtų svarstyti ir apie griežtesnį socialinių tinklų reguliavimą: „Didžioji dalis sukčių pasiekia žmones būtent per socialinius tinklus, o ta sfera nėra reguliuojama.“
LB trečiadienį pristatė siūlymus, kurie turėtų padėti kovoti su finansiniais sukčiais. LB vadovo G. Šimkaus teigimu, iš viso parengta daugiau nei 20 Mokėjimo ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų, kurie turėtų suteikti aiškumo ir konkretumo tiek finansų rinkai, tiek jos dalyviams ir gyventojams.
LB vadovas tikisi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, o jie įsigaliotų šiemet lapkritį.
REKOMENDUOJAME
