Bankams siūloma suteikti teisę nurašyti sukčių lėšas, įpareigoti atlyginti klientų nuostolius
Be to, siūloma numatyti, kad mokėjimo operacija būtų nelaikoma patvirtinta, jei ją inicijavo ne klientas arba ji atlikta be jo sutikimo.
Pasak Gedimino Šimkaus, LB valdybos pirmininko, tikimasi, kad Seimas pakeitimus priims dar pavasario sesijoje, kad jie įsigaliotų lapkritį.
„Praktikoje kyla nemažai ginčų, kada mokėjimo operacija buvo iš tiesų patvirtinta. Teisiniais įstatyminiais pakeitimais būtų aiškiai nustatyta, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba buvo ji atlikta be kliento sutikimo. Taip bus aiškiau tiek vartotojams, tiek finansų rinkos dalyviams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Šimkus.
Pavyzdžiui, anot jo, bankai neautorizuotų operacijos, pastebėję, kad tapatybės patvirtinimo programėlės „Smart-ID“ kodas suvestas mokėjimui, kuris akivaizdžiai atliekamas ne kliento valia.
Jei į gavėjo sąskaitą lėšos patektų sukčiavimo būdu, bankas ar kita mokėjimo įstaiga galėtų jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.
Be to, nustačius galimo sukčiavimo pavojų, bankas ar įstaiga privalėtų sustabdyti tokią operaciją arba atsisakyti ją vykdyti, o to nepadarius jie turėtų atlyginti vartotojui nuostolius.
„Jau ir dabar finansų įstaigos siekia arba stengiasi perspėti klientus apie galimą riziką, kad jeigu jie tokį mokėjimą tęs, tai pinigai nukeliautų sukčiams. Deja, bet galiojančios įstatymo nuostatos šiuo metu yra tokios, kad finansų įstaigos tokiais atvejais negali pačios sustabdyti operacijos, jeigu klientas primygtinai reikalauja ją vykdyti“, – aiškino G. Šimkus.
Be to, bankai ar įstaigos privalėtų kompensuoti klientų nuostolius, jeigu jų pinigai buvo išvilioti apsimetant banku ar kitu tokių paslaugų teikėju.
Siūloma įtvirtinti pareigą nuolat realiu laiku stebėti mokėjimo operacijas, taip sustiprinant sukčiavimo prevenciją ir galimybes laiku aptikti įtartinas operacijas bei jas užkardyti.
„Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų informuoti vartotojus apie sukčiavimo rizikas, būdus, galimus scenarijus. Dalis finansų rinkos dalyvių sukčiavimo prevenciją vykdo, bet svarbu, kad tai būtų taikoma sistemiškai“, – sakė G. Šimkus.
Taip pat siūloma, kad vartotojai galėtų rinktis, kaip bankas ar kita įstaiga atliks mokėjimus – kaip momentinius ar įprastus.
Be to, siūloma, kad nuo kitų metų lapkričio mokėjimo paslaugų tiekėjai būtų įpareigoti keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais. Tuo metu vartotojai galėtų nustatyti limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms – mokėjimams kortele, telefonu, pavedimams ar kitoms operacijoms.
Jeigu vartotojas siektų įsidiegti finansų įstaigos programėle arba nuotoliniu būdu pasididinti mokėjimo limitą, tai būtų daroma taikant papildomas priemones – griežtesnį autorizavimą, pakeitimų įsigaliojimo atidėjimą 4 valandoms, taip pat reikėtų pranešti vartotojui apie gautus prašymus.
Siekiant stiprinti prevenciją vartojimo kreditų rinkoje, siūloma numatyti, kad kredito davėjai privalėtų įdiegti priemones sukčiavimo rizikai valdyti, jie taip pat turėtų nesudaryti sutarties arba stabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.
G. Šimkaus teigimu, iš viso parengta daugiau nei 20 Mokėjimo ir Vartojimo kredito įstatymų pakeitimų, kurie turėtų suteikti aiškumo ir konkretumo tiek finansų rinkai, tiek jos dalyviams ir gyventojams.
LB vadovo teigimu, pakeitimai sustiprins mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą ir tolygiau paskirstys nuostolius, aiškiau apibrėš mokėjimo operacijų autorizavimo kriterijus. Be to, didinama mokėjimo paslaugų tiekėjų ir vartojimo kreditų davėjų atsakomybė.
Premjerė žada daugiau priemonių
Inga Ruginienė, premjerė, pareiškė, kad kovojant su finansiniais sukčiais reikia griežtesnių kompleksinių priemonių, todėl jų bus imamasi „vis daugiau ir daugiau“.
„Apie 70% atvejų (sukčiavimo – BNS) jau yra sugaudoma. Bet matant skaičius, kad vis tiek 20 milijonų nuteka sukčiams, matyt, to neužtenka. Dėl to reikia griežtesnių ir daugiau kompleksinių priemonių“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Pasak jos, artimiausiais metais sukčiavimui ir korupcijai bus skiriama „vis daugiau ir daugiau priemonių“: „Mes jas testuosime, jeigu kurios neveikia – keisime ir imsimės naujesnių“.
Premjerės teigimu, LB inicijuotais pakeitimais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą ir suteikti mokėjimo paslaugų tiekėjams – bankams, kredito unijoms, e. pinigų ir mokėjimo įstaigoms – daugiau priemonių ir aiškesnę atsakomybę kovojant su finansiniu sukčiavimu.
„Jeigu tau paskambino, pakalbėjo su tavimi, tu padiktavai savo prisijungimo duomenis – taip greitai sureaguoti nė viena kita institucija, jeigu ji negavo signalo dėl skambučio, neturi galimybės. Mums belieka vienintelis lygmuo – tai finansinė institucija, kuri realiai mato pavedimą ir gali sugauti, kad tas pavedimas yra neįprastas“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybės vadovės teigimu, sukčiavimo mastai yra milžiniški ir tobulėjant technologijoms jie toliau auga, todėl reikalingas ne tik valstybės, bet ir privataus sektoriaus įsitraukimas siekiant tai užkardyti.
Pasak premjerės, pernai sukčiai iš gyventojų kėsinosi išvilioti beveik 60 mln. Eur – 70% daugiau nei 2024 metais.
Ministras: LB pasiūlymai „visai neblogi“
Kristupas Vaitiekūnas, finansų ministras, sako, kad sukčiavimą gyventojams pastebėti darosi vis sunkiau, tai yra labai didelė ir plačiai išplitusi problema.
VERSLO TRIBŪNA
Energetikos infrastruktūros grupės „DS1“ dukterinė įmonė UAB „DS1 Service“ pasirašė aptarnavimo ir priežiūros (angl. O&M) sutartį su „Elektrum Lietuva“, pagal kurią prižiūrės dalį „Elektrum Lietuva“ atsinaujinančios energetikos infrastruktūros portfelio – iš viso 331,7 MW elektros tinklų infrastruktūros visoje Lietuvoje. Toks mastas – tai ženklas, kad rinka pereina į brandos etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik pastatyti parkus, bet užtikrinti jų patikimą kasdienę generaciją. Būtent todėl O&M paslaugos vis dažniau vertinamos kaip verslo funkcija, tiesiogiai susijusi su prastovų kontrole ir investicijų grąža.
„Švyturys“ – kokybiškiausio alaus gamintojas Lietuvoje. Mažai bendrovių sau galėtų leisti tokius drąsius teiginius, tačiau tai – ne reklaminis šūkis, o tvirta ir ne vienerius metus nesikeičianti vartotojų nuomonė, kurią išgirdusi Šveicarijos sertifikavimo organizacija „Icertias“ daryklos gaminius įvertino prestižiniu QUDAL aukso medaliu. Kokybė „Švyturio“ darykloje nėra tik standartų laikymasis, tai – organizacijos kultūros dalis.
Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ nuolat ieško būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas visoje savo veikloje. 2024 finansiniais metais net 98,9 proc. bendrovės parduotuvėse ir logistikos centruose naudojamos elektros energijos buvo iš atsinaujinančių šaltinių. Apie tai, kaip prie mažesnio poveikio aplinkai prisideda ant pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės ir kiti gamtą tausojantys sprendimai, plačiau pasakojama naujausiame įmonės tvarumo žurnale.
Paprastumas, funkcionalumas, ilgaamžiškumas ir gebėjimas patenkinti realius vartotojų poreikius – tokia kryptimi juda pramoninis dizainas. Informacijos ir sprendimų triukšme vertę kuria ne įmantri forma ar technologijų gausa, o gebėjimas tiksliai spręsti konkrečias problemas. Dizaino ekspertai pasakoja, kas lemia šį pokytį, kaip keičiasi dizainerio vaidmuo ir kokių kompetencijų reikia rinkai.
„Tas sukčiavimas vis sudėtingėja, vis darosi įtaigesnis, žmonėms vis sunkiau atskirti, kur yra tikri pasiūlymai ir kreipimaisi, o kur sukčių pinklės“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas, paklaustas, ar Lietuvoje veikiantys bankai deda pakankamai pastangų apsaugant gyventojus nuo sukčių.
LB parengtus pasiūlymus jis vadina „visai neblogais“.
„Manau, kad labai teisinga kryptis, jei Lietuvos bankas tuos pasiūlymus pristatys, žinoma, kad juos vertinsime labai rimtai“, – teigė ministras.
Paprašytas įvertinti tokią idėją, jog bankai pastebėję sukčiavimą, lėšas galėtų grąžinti, K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad reikėtų apsvarstyti ir galimas siūlymų pasekmes bankiniams procesams.
„Aišku, kad yra argumentacija, kodėl tai galėtų padėti. Bet iš kitos pusės reikėtų įsivertinti visada, kad tokia kiekviena prevencija ir bandymas kažką kontroliuoti lėtina procesus ir didina biurokratinę naštą. Tai reiktų labai gerai pasvarstyti, kurie pasiūlymai yra vertingi, o kuriuos galbūt verta atidėti vėlesniam laikui“, – kalbėjo ministras.
Finansiniai sukčiai suaktyvėjo nuo šių metų pradžios leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas – Lietuvos policija fiksuoja atvejus, kai pinigai išviliojami iš jas jau atgavusių asmenų.
Spėjama, kad sukčiavimo mastai dar labiau išaugs balandį, kai lėšos bus pervestos visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams.
Lietuvoje pernai spalio pradžioje jau įsigaliojo griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, kuria siekiama sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.
