Buityje kūrenamos atliekos – pavojus gamtai
Privačių namų kūrenimas atliekomis ar per drėgnomis malkomis orą teršia ne ką mažiau nei pramonė ir automobiliai. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.
10 Tiek metų praėjo nuo to laiko, kai Vilniuje buvo nustatyta tokia didelė kaip šiemet oro tarša. Aplinkos apsaugos agentūros nuolat atliekamų oro kokybės vertinimų rezultatai rodo, kad kiekvieną rudenį ir žiemą oro tarša padidėja. Šiuo metų laiku prie oro taršos, kurią kelia pramonės įmonės, energetikos objektai, transportas, smarkiai prisideda pastatų šildymas netinkamu kuru ir atliekomis. Anot aplinkosaugininkų, atvejai, kai prie centralizuoto šildymo sistemos neprijungti privatūs namai kūrenami ne tik kietuoju kuru, bet ir atliekomis – popieriumi, dėvėtais drabužiais, baldų ar statybų atliekomis, tepaluotais skudurais, plastiku, nebenaudojamais geležinkelio pabėgiais, – yra gana dažni. Paprastai netinkamą kurą žmonės naudoja norėdami sutaupyti, o apie aplinkai daromą žalą nesusimąsto.
Dengė smogas
Netinkamo kuro deginimas ne tik smarkiai didina oro taršą sveikatai pavojingomis medžiagomis, kurios išsiskiria degant įvairių chemikalų prisodrintoms atliekoms. Kartu prarandamos vertingos žaliavos, kurias būtų galima panaudoti naujiems daiktams gaminti, ir energijos ištekliai, – užuot atliekas sudeginus buityje, jas vertėtų vežti perdirbti tuo užsiimančioms įmonėms, kad šios tai padarytų laikydamosi visų aplinkosaugos reikalavimų. Jos galėtų būtų panaudotos ir energijai gaminti atliekų jėgainėse, kurios turi specialiai tam pritaikytų įrenginių. Padidėjusi oro tarša ypač ryškiai pasijuto šį rudenį – ne vieną spalio ir lapkričio dieną Vilnių ir kitus Lietuvos miestus dengė tirštas ilgai nesisklaidęs smogas. „Šiais metais aplinkos oro kokybė mieste yra ypač prastos būklės. Toks ryškus kietųjų dalelių viršijimas buvo užfiksuotas tik prieš dešimtmetį. 2014 m. aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis paros ribinę vertę yra viršijusi visose stotyse, 35 dienų ribinė vertė viršyta tik Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotelėje“, – nurodo Vilniaus m. aplinkos apsaugos skyrius.
Pavojus sveikatai
Aplinkos oro apsaugos įstatymas nurodo, kad jokios atliekos negali būti deginamos tam nepritaikytuose įrenginiuose ir gamtos aplinkoje. Gamtos aplinka teršiama net deginant sausus sugrėbtus lapus, o ką jau kalbėti apie tokias atliekas kaip baldų ar grindų likučiai, padangos, sena tekstilė, tvirtina aplinkosaugininkai. Žaliąsias atliekas (taip pat ir lapus) gyventojai turi kompostuoti patys arba nugabenti jas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, baldų atliekos ir padangos turi atsidurti didelių gabaritų atliekų aikštelėse, nebedėvimi drabužiai – senai tekstilei skirtuose konteineriuose, kuriuos galima rasti daugelyje Lietuvos miestų, kartonas ir popierius privalo būti metami į rūšiavimo konteinerius.
To reikalaujama dėl to, kad nedidėtų oro tarša kietosiomis dalelėmis ir pavojingosiomis medžiagomis, kurios išsiskiria degant impregnuotam ar dažytam medžiui, gumai ar kitų cheminių medžiagų prisodrintoms atliekoms. Kaip žinoma, oro taršą specialistai įvardija kaip daugelio sveikatos sutrikimų ir ligų priežastį. Sveikatai kenkia ne tik išsiskiriantys nuodingi cheminiai junginiai, bet ir kietosios dalelės, – jos nusėda bronchuose, plaučiuose ir gali tapti kvėpavimo takų ligų priežastimi, sutrikdyti širdies veiklą, paskatinti plaučių vėžio vystymąsi.
10 Tiek metų praėjo nuo to laiko, kai Vilniuje buvo nustatyta tokia didelė kaip šiemet oro tarša. Aplinkos apsaugos agentūros nuolat atliekamų oro kokybės vertinimų rezultatai rodo, kad kiekvieną rudenį ir žiemą oro tarša padidėja. Šiuo metų laiku prie oro taršos, kurią kelia pramonės įmonės, energetikos objektai, transportas, smarkiai prisideda pastatų šildymas netinkamu kuru ir atliekomis. Anot aplinkosaugininkų, atvejai, kai prie centralizuoto šildymo sistemos neprijungti privatūs namai kūrenami ne tik kietuoju kuru, bet ir atliekomis – popieriumi, dėvėtais drabužiais, baldų ar statybų atliekomis, tepaluotais skudurais, plastiku, nebenaudojamais geležinkelio pabėgiais, – yra gana dažni. Paprastai netinkamą kurą žmonės naudoja norėdami sutaupyti, o apie aplinkai daromą žalą nesusimąsto.
Dengė smogas
Netinkamo kuro deginimas ne tik smarkiai didina oro taršą sveikatai pavojingomis medžiagomis, kurios išsiskiria degant įvairių chemikalų prisodrintoms atliekoms. Kartu prarandamos vertingos žaliavos, kurias būtų galima panaudoti naujiems daiktams gaminti, ir energijos ištekliai, – užuot atliekas sudeginus buityje, jas vertėtų vežti perdirbti tuo užsiimančioms įmonėms, kad šios tai padarytų laikydamosi visų aplinkosaugos reikalavimų. Jos galėtų būtų panaudotos ir energijai gaminti atliekų jėgainėse, kurios turi specialiai tam pritaikytų įrenginių. Padidėjusi oro tarša ypač ryškiai pasijuto šį rudenį – ne vieną spalio ir lapkričio dieną Vilnių ir kitus Lietuvos miestus dengė tirštas ilgai nesisklaidęs smogas. „Šiais metais aplinkos oro kokybė mieste yra ypač prastos būklės. Toks ryškus kietųjų dalelių viršijimas buvo užfiksuotas tik prieš dešimtmetį. 2014 m. aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis paros ribinę vertę yra viršijusi visose stotyse, 35 dienų ribinė vertė viršyta tik Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotelėje“, – nurodo Vilniaus m. aplinkos apsaugos skyrius.
Pavojus sveikatai
Aplinkos oro apsaugos įstatymas nurodo, kad jokios atliekos negali būti deginamos tam nepritaikytuose įrenginiuose ir gamtos aplinkoje. Gamtos aplinka teršiama net deginant sausus sugrėbtus lapus, o ką jau kalbėti apie tokias atliekas kaip baldų ar grindų likučiai, padangos, sena tekstilė, tvirtina aplinkosaugininkai. Žaliąsias atliekas (taip pat ir lapus) gyventojai turi kompostuoti patys arba nugabenti jas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, baldų atliekos ir padangos turi atsidurti didelių gabaritų atliekų aikštelėse, nebedėvimi drabužiai – senai tekstilei skirtuose konteineriuose, kuriuos galima rasti daugelyje Lietuvos miestų, kartonas ir popierius privalo būti metami į rūšiavimo konteinerius.
To reikalaujama dėl to, kad nedidėtų oro tarša kietosiomis dalelėmis ir pavojingosiomis medžiagomis, kurios išsiskiria degant impregnuotam ar dažytam medžiui, gumai ar kitų cheminių medžiagų prisodrintoms atliekoms. Kaip žinoma, oro taršą specialistai įvardija kaip daugelio sveikatos sutrikimų ir ligų priežastį. Sveikatai kenkia ne tik išsiskiriantys nuodingi cheminiai junginiai, bet ir kietosios dalelės, – jos nusėda bronchuose, plaučiuose ir gali tapti kvėpavimo takų ligų priežastimi, sutrikdyti širdies veiklą, paskatinti plaučių vėžio vystymąsi.
Žinios, vertos jūsų laiko
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
