Vyriausybės programos projekte - apie mokesčius ir automatiškai didinamas išmokas
"Verslo žinių" portalas gavo kol kas neviešą preliminarią beveik 60 puslapių 2012-2016 m. veiklos programą, kurią tarpusavyje jau derino koalicijos partneriai.
"Programa yra paruoša visos koalicijos, šiandien kurią mes jau svarstom. Tai tikrai penkių dienų intensyvaus darbo rezultatas. O po to, kai išsiskirs dar nuomonės dėl kai kurių programinių nuostatų, jau derins partijų vadovai", - žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius, socialdemokratų lyderis, šią savaitę Seime patvirtintas naujuoju premjeru.
Šioje programoje numatyta įvesti progresinius pajamų bei turto mokesčius bei įgyvendinti socialinių išmokų indeksavimo mechanizmą, kuriuo bus siekiama apsaugoti gyventojų pajamas nuo infliacijos.
Valdantieji taip pat tikisi pritaikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą knygoms, "kai kuriems būtiniausiems" maisto produktams.
Programoje preliminariai įvardijama, kad minimali mėnesio alga nuo kitų metų turėtų siekti 1.000 Lt, bei numatoma plėsti dialogą tarp valstybės, darbdavių, profsąjungų ir didinti pastarųjų įtaką, skatinti šakinių profesinių sutarčių pasirašymą.
Ketinama mažinti algų skirtumus
"Keisime įstatymus, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų", - taip pat rašoma plane, kuriame dar numatoma skaidrinti bei diegti "iš dalies centralizuotą" atrankos į valstybės tarnybą sistemą.
Išsaugoti esamas bei kurti naujas darbo vietas nauja koalicija planuoja savas ir skolintas lėšas investuodama į infrastruktūros projektus.
"Efektyviai investuosime biudžeto, skolintas ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų tarptautinių institucijų lėšas į infrastruktūros projektus: kelius, geležinkelius, energetikos objektus ir kita", - nurodoma programoje.
Verslą taip pat numatoma skatinti plėtojant viešojo ir privataus bendradarbiavimo projektus, remiant eksportą į naujas rinkas, mažinant naujų įmonių steigimo sąnaudas bei supaprastinat tokias procedūras kaip žemės įsigijimo ir paskirties pakeitimo, gerinant kreditavimo sąlygas.
"Darysime įtaką, kad bankai labiau prisidėtų prie harmoningo ir tvaraus ekonomikos gaivinimo, vykdytų atsakingą ūkio kreditavimą", - tikisi valdantieji, taip pat planuojantys liberalizuoti naujų investicinių bankų steigimą Lietuvoje ir "peržiūrėti finansų įstaigų apmokestinimo politiką".
Nauja koalicija taip pat ketina išnagrinėti valstybės valdomo nacionalinio banko steigimo pagrįstumą.
Programoje preliminariai numatyta nebeplėsti esamos antrosios pakopos kaupiamosios pensijos sistemos socialinio draudimo lėšų sąskaita, sumažinti atskaitymus pensijų kaupimo bendrovių naudai bei siekti, kad jie priklausytų nuo bendrovių veiklos pajamingumo.
"Teisės aktais nustatysime galimybę gyventojams antros pakopos kaupiamąsias pensijas kaupti ir valstybiniame socialiniame draudimo fonde", - rašoma gairėse.
Naujieji valdantieji taip pat tikisi peržiūrėti mokesčius ūkininkams: pelno mokesčio taikymą ir ūkininkų apmokestinimą, priklausomai nuo ūkio dydžio. Koalicija planuoja remti specializuotą kooperaciją žemės ūkyje bei skatinti ūkininkus greta gamybos vystyti perdirbimą.
"Iš esmės" taip pat ketinama peržiūrėti pervežimo bendrovių mokestines sąlygas - daugiau detalių apie tai programoje kol kas nepateikiama.
Geležinkelių sektoriuje žadama "keleivių ir krovinių vežimo sąlygas teikiantiems subjektams sudaryti vienodas teisines sąlygas naudotis viešąją geležinkelių infrastruktūra, kad būtų sąžiningai konkuruojama geležinkelių transporte".
Transporto srityje taip pat preliminariai planuojama skatinti ekologiškai švarų transportą.
"Plėtosime elektromobilių įkrovos stočių tinklą, valstybinio ir viešojo sektoriaus automobilius palaipsniui pervesime į elektra varomą transportą", - teigiama programoje.
Energetikos srityje, koalicija, programoje nurodanti, kad neketina tęsti buvusių valdančiųjų suplanuoto naujos atominės jėgainės projekto, planuoja Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus plėsti nuo dabartinių 900 iki 1600 MW.
Taip pat tikimasi sukurti atgalinę dujų tiekimo jungtį su Lenkija ir, išnagrinėjus galimybes, siekti Lietuvoje įkurti dujų saugyklą, nors taip pat numatoma siekti, kad iki 2050 m. Lietuva savo reikmėms būtiną energiją pasigamins be iškastinio kuro.
Programoje dar sykį pabrėžiamas planuojamas pastatų renovacijos bei biokuro naudojimo skatinimas.
Smulkus ir vidutinis verslas, valdančiųjų manymu, turėtų būti grįstas inovacijomis bei informacinėmis technologijomis, o darbdavių organizacijos turėtų būti labiau įtrauktos į profesinį ugdymą.
Jaunų specialistų migraciją į regionus paskatinti besitikinti koalicija šiuo metu svarsto sudaryti ilgalaikes sutartis su aukštosiomis mokyklomis, nustatančias strateginius tikslus bei aukštosios mokyklos įsipareigojimus juos pasiekti.
"Atsisakysime liberalios "studijų krepšelio" metodikos, ją keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams parengti (gydytojams, mokytojams, inžinieriams ir pan.), specialistų poreikio planavimu", - teigiama programoje, kurioje taip pat numatoma supaprastinti aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo į Lietuvą procedūras.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra laikina tendencija – tvarumo kriterijai tampa neatsiejama įmonių finansavimo proceso dalimi. Kodėl bankams tai rūpi? Priežasčių yra bent trys.
Lietuvos verslo aplinka išlieka įtempta ir nenuspėjama. Geopolitinės rizikos, technologijų proveržiai, vidaus politinės permainos, kintantys vartotojų lūkesčiai ir naujos, kitokių vertybių vadovaujamos kartos keičia žaidimo taisykles. Šiandien verslui nebeužtenka būti efektyviam – reikia aiškiai suprasti, ką ir kam darai.
Spalis Lietuvos naujo būsto rinkoje buvo ypač aktyvus – šįkart lyderystę aiškiai perėmė „Omberg Group“. Įmonė per mėnesį pardavė 65 butus – tai geriausias rezultatas Lietuvoje, aplenkęs net ilgamečius NT rinkos lyderius. Tai įtvirtina ir „Omberg Group“ pozicijas kaip vienos iš stipriausių NT plėtotojų šalyje.
„Ši pastatų vertinimo sistema apima kur kas daugiau aspektų, nei gali pasiūlyti mūsų kompanija, tačiau galime drąsiai teigti, kad pramoniniams, komercinės paskirties pastatams sukurti mūsų baldai ir įranga visiškai atitinka jos keliamus reikalavimus“, – teigė bendrovės „AJ Produktai“ generalinė direktorė Eglė Gasiūnienė.
Savo ūkio skatinimo planus valdantieji numato įgyvendinti ir padidinę savivaldybių savarankiškumą, atsakomybę bei suteikę joms daugiau kompetencijos reguliuoti vietos mokesčius.
"Optimizuosime savivaldybių biudžeto formavimo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetai tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus", - teigiama gairėse.
Užsienio politikos skiltyje "ypač aktyvius" santykius numatoma plėtoti su Vokietija, Lenkija, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėmis bei pabrėžiama, kad "būtinas "perkrovimas" Lietuvos bei Rusijos santykiams.
Tarp kitų valdančiųjų siekių - "žymiai" padidinti vaikų darželių skaičių ir užtikrinti jų finansavimą, plėsti dienos centrus neįgaliesiems ir senjorams, įvesti elektroninį parašą, visuotinį pajamų deklaravimą.
REKOMENDUOJAME
