Kubilius: dabar reikia ieškoti galimybių, kaip padėti verslui pasiskolinti

Pirmąją savo darbo dieną p. Kubilius vieši Briuselyje, kur ketvirtadienį taip
Lietuvos ministras pirmininkas susitikime su žiniasklaida užsiminė, kad su Skandinavijos vadovais gali būti kalbama ir apie bankų Lietuvoje veiklą – kaip
šie galėtų padidinti kreditavimą verslui.„Mes susitvarkysime su deficitais, bet mums yra labai sudėtinga susitvarkyti su pačia didžiausia problema, kuri yra ištikusi mūsų verslą, tai, kad bankai, taip pat ir skandinaviški bankai, yra uždarę resursų
Didžiausia parama
Anot p. Kubiliaus, jei pavyktų rasti sprendimą kartu su Skandinavijos vyriausybėmis “tai būtų pati didžiausia parama“. Tam, anot p. Kubiliaus, reikia įrodyti motininiams bankams, kad naujoji vyriausybė pajėgi susitvarkyti su viešaisiais finansais.
Lietuvoje bankai SEB, "Swedbank", "Danske bank", "Nordea" yra skandinaviško kapitalo. DnBNord - įmonės akcininkai – norvegai ir vokiečiai.
Tačiau interviu Bloomberg televizijai p. Kubilius pažymėjo, kad Lietuva neketina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo.
VZ.LT primena, kad pristačiusi Krizės įveikimo planą, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą, p. Kubiliaus vyriausybė artimiausiu metu ketina pristatyti verslo skatinimo planą. Ūkio ministras Dainius Kreivys jau anksčiau yra užsiminęs apie idėjas mažinti įstatinį kapitalą mažoms įmonėms, o naujai kuriamos verslus pirmaisiais metais atleisti nuo didžiosios dalies mokesčių.
Aiškesnės vidutinės perspektyvos
Vizito Briuselyje metu p. Kubilius aptaria ir Lietuvai aktualius
VERSLO TRIBŪNA
Ponas Kubilius aiškiai nepasako, ar jo vadovaujama naujoji vyriausybė tęs buvusio ministrų kabineto politiką derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo datos nukėlimo.
„Lietuva turi gerbti įsipareigojimus, ir tie įsipareigojimai yra aiškūs“, -
Europos Komisijos (EK) parengtame ekonomikos gelbėjimo plane numatyti 5 mlrd. EUR, kurie, patvirtinus planą, bus padalinti plačiuojuosčio interneto vystymui ir energetikos jungtims. Dalis šių pinigų gali būti skirti elektros tiltams sujungsiantiems Lietuvą su Lenkija ir Švedija statyti.
Per Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimą turėtų paaiškėti ir EK siūlymai, kaip pagelbėti Lietuvai, kurios priklausomybė nuo Rusijos, uždarius IAE, dar
Premjeras Kubilius pripažino, kad Lietuvos energetinės perspektyvos
„vidutinės trukmės laikotarpiu aiškesnės, nei
trumpos“.
Galimos subsidijos
Paklaustas, ką patrauklaus Lietuvai gali pasiūlyti EK, p. Kubilius minėjo elektros importo subsidijas ar pagalbą perkant energiją iš Ukrainos.
Ketvirtadienį prasidėsiančioje EVT bus svarstomas ir klimato kaitos paketas, kuriame ES siekia patvirtinti įsipareigojimus iki 2020 m. penktadaliu sumažinti
Lietuvos premjeras tikisi, kad Europos Komisija atsižvelgs į specifinius Lietuvos poreikius po 2009 m., kai bus uždaryta IAE. Tuomet didesnėmis apsukomis pradėjus veikti Elektrėnų elektrinei, šaliai reikės daugiau taršos kvotų.