Apsaugoti nuo darbo

Citata Darbo rinkoje, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose kai kas yra ne taip, jei šešiolikmetis negali prekybos centre stumdyti vežimėlių, krauti prekių į lentynas ar padavinėti plytų mūrininkui. Juditos Grigelytės nuotr.
Vasara didumai įvairių sektorių – nuo paslaugų, prekybos iki pramonės – įmonių pats darbymetis, atitinkamai ir sudėtingas laikas, kai ypač trūksta darbo rankų.
Šiais laikais prie darbdavių kabinetų durų nemindžikuoja žalias jaunimėlis, bet įmonių e. pašto dėžutės kupinos gyvenimo aprašymų ir prašymų priimti į darbą. Smulkieji verslininkai kone kasdien sulaukia skambučio: „Gal gali priimti mano vaiką padirbėti?“ Birželį darbo biržą užplūsta studentai ir moksleiviai.
Taigi teoriškai įmonių vadovai turi iš ko rinktis, – norinčiųjų padirbėti vasarą netrūksta. Nekvalifikuotų darbuotojų, kokie ir yra moksleiviai, dažniausiai ieško kavinės, parduotuvės, statybininkai.
Praktiškai – padėtis nesikeičia metų metus: darbdaviai raunasi plaukus, nes „normalių“ žmonių Lietuvoje nėra, o ieškantys darbo jaunuoliai, ypač moksleiviai, tvirtina, kad net nudėvėjus geležines kurpes be pažįstamų ar giminaičių verslininkų sezoninio darbo gauti neįmanoma. Tik dėdės ir tetos rizikuoja ir priima paauglius pardavinėti ledų, nurinkti lėkščių ar klijuoti etikečių.
Net ir tuo atveju, jei mirtinai trūksta kroviko ar gamyklos kiemo šlavėjo, svetimas nesiterlios ir į darbą nepriims tvirto septyniolikmečio. Kam darbdaviui nevaikiškas vargas dėl dirbti norinčių vaikų, kam tas popierizmas ir galvos skausmas dėl darbo valandų grafiko, poilsio valandėlių, fiziškai ir psichologiškai saugių sąlygų?
Labai dažnai girdime pastabas ar pagraudenimus, kad dabartiniai paaugliai tingi, dirbti nenori, o laiką leidžia įsikniaubę į kompiuterius. Skaičiai rodo ką kita – Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 9 dieną darbo biržoje buvo siūlomos 109 darbo vietos moksleiviams, o tuo pačiu metu darbo ieško 457 paaugliai. Pridėjus studentus – siūlomos 268 darbo vietos, norinčiųjų dirbti – 927. Ir tai tik Darbo biržos duomenys.
Akivaizdu, kad kai kas darbo rinkoje, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose yra ne taip, jei šešiolikmetis negali prekybos centre stumdyti vežimėlių, krauti prekių į lentynas ar padavinėti plytų mūrininkui. Juolab kad dalis septyniolikmečių mokosi profesinėse mokyklose ir jau nutuokia, kaip paduoti plytą ar prisukti varžtą.
Šiais laikais prie darbdavių kabinetų durų nemindžikuoja žalias jaunimėlis, bet įmonių e. pašto dėžutės kupinos gyvenimo aprašymų ir prašymų priimti į darbą. Smulkieji verslininkai kone kasdien sulaukia skambučio: „Gal gali priimti mano vaiką padirbėti?“ Birželį darbo biržą užplūsta studentai ir moksleiviai.
Taigi teoriškai įmonių vadovai turi iš ko rinktis, – norinčiųjų padirbėti vasarą netrūksta. Nekvalifikuotų darbuotojų, kokie ir yra moksleiviai, dažniausiai ieško kavinės, parduotuvės, statybininkai.
Praktiškai – padėtis nesikeičia metų metus: darbdaviai raunasi plaukus, nes „normalių“ žmonių Lietuvoje nėra, o ieškantys darbo jaunuoliai, ypač moksleiviai, tvirtina, kad net nudėvėjus geležines kurpes be pažįstamų ar giminaičių verslininkų sezoninio darbo gauti neįmanoma. Tik dėdės ir tetos rizikuoja ir priima paauglius pardavinėti ledų, nurinkti lėkščių ar klijuoti etikečių.
Net ir tuo atveju, jei mirtinai trūksta kroviko ar gamyklos kiemo šlavėjo, svetimas nesiterlios ir į darbą nepriims tvirto septyniolikmečio. Kam darbdaviui nevaikiškas vargas dėl dirbti norinčių vaikų, kam tas popierizmas ir galvos skausmas dėl darbo valandų grafiko, poilsio valandėlių, fiziškai ir psichologiškai saugių sąlygų?
Labai dažnai girdime pastabas ar pagraudenimus, kad dabartiniai paaugliai tingi, dirbti nenori, o laiką leidžia įsikniaubę į kompiuterius. Skaičiai rodo ką kita – Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 9 dieną darbo biržoje buvo siūlomos 109 darbo vietos moksleiviams, o tuo pačiu metu darbo ieško 457 paaugliai. Pridėjus studentus – siūlomos 268 darbo vietos, norinčiųjų dirbti – 927. Ir tai tik Darbo biržos duomenys.
Akivaizdu, kad kai kas darbo rinkoje, darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose yra ne taip, jei šešiolikmetis negali prekybos centre stumdyti vežimėlių, krauti prekių į lentynas ar padavinėti plytų mūrininkui. Juolab kad dalis septyniolikmečių mokosi profesinėse mokyklose ir jau nutuokia, kaip paduoti plytą ar prisukti varžtą.
Tik iki rugsėjo 30 d.
fiziniams asmenims nuo 18 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- Manopinigai.lt - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai