Pelnus pasigviešia arabai ir pigieji

Aštrėjanti konkurencija su pigių skrydžių bendrovėmis ir arabų oro bendrovėmis šiemet prikirpo Europos skrydžių bendrovių ambicijas – šioms dabar tenka karpyti savo pelno prognozes. „Bloomberg“ nuotr.

**
Dėl nesąžiningos konkurencijos Europos skrydžių centrų pasaulinė svarba jau reikšmingai nyksta




56 mlrd. USD
tiek vertas šią savaitę „Emirates“ sudarytas sandoris dėl 150 „Boeing“ lėktuvų įsigijimo


Veiklos rezultatai 2013 metais, (metinis pokytis %)
„Air France-KLM“ „Lufthansa“ „Emirates
“* „Norwegian“
Perskraidinta keleivių, mln. 78,4 (+1,3) 104,6 (+1) 44,5 (+13,1) 20,7 (+17)
Užpildymas, % 83,7 (+0,6 p.p.) 79,8 (+1 p.p. 79,4 (-0,3 p.p.) 78,3 (-0,2 p.p.)

* „Emirates“ finansiniai metai baigiasi kovą

ŠALTINIAI: ĮMONIŲ FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ Prancūzijos–Nyderlandų skrydžių kompanija „Air France-KLM“ šią savaitę reikšmingai, 12%, sumažino pelno prognozę 2014 m. ir dabar tikisi uždirbti 2,2-2,3 mlrd. EUR pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA). Pasikeitęs antros didžiausios Europos skrydžių bendrovės požiūris į realybę nepatiko ne tik šios kompanijos akcininkams, kurie iš karto po naujienų numušė „Air France-KLM“ akcijų kainą 5%. Tarp labiausiai kritusių buvo „British Airways“ ir „Iberia“ savininkės „International Consolidated Airlines“ ir „EasyJet“ akcijos, atitinkamai 3,8% ir 2,9%. Pelno prognozę šiems metams taip pat prikirpo Airijos skrydžių kompanija „Aer Lingus“. „Air France-KLM“ apie prastesnes perspektyvas įspėjo įkandin Vokietijos skraidintojos „Lufthansa“, kuri birželį paskelbė šiemet besitikinti uždirbti 1 mlrd. EUR veiklos pelno, vietoje anksčiau prognozuotų 1,3-1,5 mlrd. EUR. Abi kompanijos nurodo, kad viena pagrindinių priežasčių tikėtis mažesnio pelno yra sektoriuje, ypač tolimų maršrutų, susiformavę pertekliniai gabenimo pajėgumai. „Birželio skrydžių duomenys ir bilietų užsakymai liepos–rugpjūčio skrydžiams vis dėlto atspindi perteklinius pajėgumus tam tikruose tolimųjų skrydžių maršrutuose, daugiausiai Šiaurės Amerikos ir Azijos kryptimis, ir dėl to daro poveikį pelningumui“, – pristatydama birželio skraidintų keleivių ir krovinių skaičius, pranešė „Air France-KLM“. Kartu prie rūpesčių kompanija nurodė ir silpną paklausą krovinių gabenimams ir problemas Venesueloje, kur nesutariama su vietos valdžia dėl valiutų. „Air France-KLM“ ir kitų čia skraidančių didžiųjų kompanijų pajamos yra kone įšaldytos šioje šalyje, nes Karakasas reikalauja bilietus parduoti vietine valiuta, o gautų pajamų susigrąžinimas namo yra apsunkintas dėl Venesueloje įvestų kapitalo judėjimo apribojimų.
Mažins pajėgumus
Dėl menko krovinių skraidinimo – birželį lėktuvų užpildymas smuko 1,6 procentinio punkto, palyginti su praėjusių metų birželiu, iki 60,7% – svarstoma, kaip rodo CNBC televizijos nugirsti gandai, parduoti „Air France-KLM“ krovinių gabenimo padalinį „Martinair“. „Lufthansa“, irgi nurodanti, kad patiria nuostolių dėl tuščių sėdynių transatlantiniuose skrydžiuose, ruošiasi mažinti pajėgumus. „Mes reikšmingai sumažinsime pajėgumus žiemos periodu“, – kiek anksčiau bendrovės pranešime žadėjo Simone Menne, grupės finansų ir paslaugų direktorė.
Nesąžininga konkurencija
Ponia Menne birželį atkreipė dėmesį į didžiausią rūpestį kompanijai keliančią Persijos įlankos šalių įtaką šiam procesui. Vyriausybių kontroliuojamos šių šalių kompanijos pertekline pasiūla baigia užtvindyti ir Europos skrydžių rinką. Europos vežėjai kaltina rytiečius nesąžininga konkurencija – esą konkurentus iš Rytų subsidijomis remia savų strateginių tikslų turinčios vyriausybės. „Dėl šios nesąžiningos konkurencijos Europos skrydžių centrų pasaulinė svarba jau reikšmingai nyksta“, – pranešime teigia „Lufthansa“. Iliustruodama, kokiomis pajėgomis konkurentai iš Rytų atakuoja Europos ir transatlantinių skrydžių rinką, Vokietijos kompanija atkreipia dėmesį į naujų lėktuvų įsigijimo tempus. 80 mln. gyventojų aptarnaujanti „Lufthansa“ pastaruoju metu užsisakė 14 „Airbus A380“ lėktuvų. Savo ruožtu „Emirates“ skrydžių kompanija iš 9 mln. gyventojų turinčių Jungtinių Arabų Emyratų flotilę pasipildys 140 tokių pačių orlaivių. „Etihad Airways“ rudenį užsisakė 199 lėktuvus. Emyratų ištekliais besižarstančios kompanijos plėtrą vykdo ir investuodamos į problemų turinčias Europos skraidintojas. Patys Europos rinkos pionieriai iš Rytų atkerta, kad būtent jų investicijos išgelbės pastarąsias kompanijas ir išsaugos darbo vietas. Abu Dabio vyriausybės visiškai kontroliuojamos „Etihad Airways“ pastaruoju metu investavo arba siekia gauti dalį akcijų penkiose Europos skrydžių kompanijose – „Alitalia“ (49%), „Air Berlin“ (29,2%), „Aer Lingus“ (4,99%), „Air Serbia“ (49%), šveicarų regioninėje „Darwin Airline“ (33,3%). „Ne visi Persijos įlankos šalių vežėjai yra vienodi. Mes skiriamės dydžiu, turime skirtingus centrus ir laikomės skirtingų strategijų. Mes, iš tikrųjų, esame aršūs konkurentai tarpusavyje“, – Jameso Hogano, „Etihad Airways“ vykdomojo direktoriaus, žodžius liepos pradžioje Vienoje vykusioje oro transporto konferencijoje cituoja „Khaleej Times“. Savo ruožtu jis priminė ir apie Vokietijos vyriausybės tiesioginę 800 mln. EUR paramą kamšant „Lufthansa“ darbuotojų pensijų fondo spragas.
Pigiųjų konkurencija
Planus sudaryti konkurenciją transatlantinių skrydžių vykdytojams ambicingai pradeda ir žemų sąnaudų skraidintojos. Praėjusią savaitę „Norwegian“ paskelbė pradedanti pirmuosius pigius transatlantinius skrydžius iš Londono Getviko oro uosto į Los Andželą. Vasarį apie planus skraidyti per Atlantą vos už 10 GBP paskelbė „Ryanair“. Šiam procesui „Lufthansa“ bando užbėgti imdamasi žemų sąnaudų veiklos modelio tolimojo nuotolio skrydžiams. Taip pat gelbėti finansus bandoma ieškant sąjungininkų kitose rinkose. Šiuo tikslu per savaitės pradžioje Kinijoje vykusį Angelos Merkel, Vokietijos kanclerės, vizitą pasirašyta sutartis dėl bendro verslo sukūrimo su „Air China“. Pasak „Bloomberg“, nuo spalio abi kompanijos planuoja derinti skrydžių tvarkaraščius, dalintis pajamomis už paslaugas.