Duodi vokelį – didini mokesčius

Nebesurinkdama planuotų mokesčių, valdžia ima juos didinti ar sugalvoja naujų apmokestinimo būdų. Ir vėl priversti mokėti tik sąžiningi darbdaviai – ir už tuos, kurie su darbuotojais atsiskaito vokeliais. Herkaus Milaševičiaus nuotr. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pasitikėjimo telefonu 1882 šiemet per penkis mėnesius gavo beveik trečdaliu mažiau pranešimų apie atlyginimo mokėjimą vokeliuose nei tuo pačiu metu pernai. Tokias tendencijas ekspertai numatė dar metų pradžioje, tačiau jau tada aiškino, kad vokelių iš tikrųjų nesumažėjo – tiesiog drastiškais tempais didėjant nedarbui, žmonės vis labiau bijo skųstis, nes jei bus išaiškinti, gali atsidurti gatvėje. „Mes manome, kad gilėjant krizei atvejų, kai įmonės, siekdamos išgyventi, algas mokės vokeliuose, tik daugės. Stambios įmonės su keliomis buhalterijomis greičiausiai nežais, tačiau smulkiajame versle šis reiškinys gali ypač plisti „, – prognozavo Rūta Skyrienė, „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė (VŽ, 2009 03 17). Naujausi valdžios biudžeto lopymo planai gali tik dar labiau paskatinti vengti mokėti mokesčius ir su darbuotojais vis dažniau atsiskaityti „neoficialiai“. Kitaip tariant, kova su šešėline ekonomika darosi tikra kova su vėjo malūnais.
VMI teigia, kad darbo užmokestis vokeliuose yra mokamas visose veiklos srityse – ypač daug nelegalių darbuotojų dirba sezono metu pas ūkininkus. Neapmokestintas algas pasiima ir statybų, aptarnavimo sferos – kirpyklų, autoservisų – darbuotojai. Pastaruoju metu tokia tendencija ryškėja ir valymo paslaugų sektoriuje. Įmonės, nebeišgalinčios ar tiesiog nenorinčios legaliai samdyti darbuotojų, priima juos dirbti vokelių teisėmis. O tokių įmonių paslaugomis besinaudojantys klientai ne visada pasidomi, ar jų samdoma bendrovė dirba skaidriai, moka visus mokesčius. Jiems terūpi kaina.
Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, be jokios abejonės, sutaupo – darbdaviai už darbuotojus nemoka nei gyventojų pajamų mokesčio, nei mokesčių „Sodrai“. Darbuotojai, norėdami gauti bent kokių pajamų, nuolankiai ima tuos vokelius, nors puikiai supranta, kad nusikalsta kartu su darbdaviu, kad yra socialiai neapsaugoti. O tokių įmonių vadovai manosi nušovę du zuikius – išlaiko verslą ir verčiasi su mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau būtent dėl tokių „gudrių“ verslininkų rinkoje ne tik iškraipomas konkurencingumas. Mokestinis pyragas vis mažėja, o jo valgytojų, kaip išaiškino VŽ (2009 06 15), tik daugėja. Nebesurinkdama planuotų mokesčių, valdžia ima juos didinti ar sugalvoja naujų apmokestinimo būdų. Ir vėl priversti mokėti tik sąžiningi darbdaviai. VMI teigia, kad pastaruoju metu apie daromus mokestinius pažeidimus pasitikėjimo telefonu vis dažniau praneša konkurentai – ir net ne inkognito. Inspekcija tikina, kad visais tokiais atvejais pirmiausia tikrina, ar tai nėra būdas „susidoroti“ su konkurentais VMI rankomis. Užsienyje tai laikoma normalia praktika, tokiais skundais niekas nesistebi. Skųsti ar neskųsti nesąžiningus konkurentus – turbūt kiekvieno piliečio asmeninio apsisprendimo reikalas, kalbame apie kitką – pilietiški turime būti visi. Tiesa, mokesčiai kartais darosi nebepakeliami, jų reikalingumą, laiką ar teisėtumą galime kvestionuoti, tačiau jei gyvename civilizuotoje valstybėje, turime juos mokėti. Visi.