Du pešasi – trečias nelaimi

Narplioti stipriai susimezgusį darbo santykių mazgą pasišovusi Trišalė taryba nė nepajudėjo iš vietos. Vyriausybė, šioje taryboje turinti savo atstovų, atrodo tarsi būtų pasirinkusi ramų užribį, iš kurio abejingai stebi kitų dviejų „triumvirato“ narių kovas. Vyriausybė, susirūpinusi vis plačiau besižiojančia šalies biudžeto skyle, regis, visiškai pamiršo kitą, ne mažiau problemišką „kovų lauką“ – darbo santykius. Ekonominiam nuosmukiui įsibėgėjant verslas priverstas dar labiau optimizuoti išlaidas, tarp jų – trumpinti darbo savaitę, darbo dieną, mažinti atlyginimus ar net atsisakyti kai kurių darbuotojų. Narplioti stipriai susimezgusį darbo santykių mazgą pasišovusi Trišalė taryba nė nepajudėjo iš vietos. Vyriausybė, kuri šioje taryboje turi savo atstovų, atrodo lyg būtų pasirinkusi ramų užribį, iš kurio abejingai stebi kitų dviejų „triumvirato“ narių kovas. Esą susitarti turi dvi suinteresuotos pusės – darbdaviai ir profsąjungos. O kadangi abi pusės yra tikrai suinteresuotos, tik kiekviena – savaip, viskas vis dar lieka po senovei. Darbdaviai norėtų, kad jiems būtų leista nemokėti už prastovas arba mokėti tik dalį atlyginimo, kad būtų galima priimti dalį darbuotojų pagal terminuotąsias sutartis, nors darbas yra nuolatinio pobūdžio. Taip pat siūloma trumpinti įspėjimo terminą ir mokėti mažesnes išeitines pašalpas. Darbdaviai aiškina, kad dabartinės Darbo kodekso nuostatos tik prisideda prie merdinčio verslo vargų – jie pasigenda dabar taip būtino lankstumo. Profsąjungos, perspėjusios darbuotojus, kad „darbdaviai jau bando prastumti darbuotojams nepalankius pakeitimus“, toliau renka pasiūlymus iš saviškių. Tarp tokių pasiūlymų nemažai dėmesio skiriama streikų galimybei, jų įteisinimui ir pan. Ietys laužomos ir dėl išeitinių išmokų. Lietuvos darbo federacija, pavyzdžiui, siūlo, kad, naikinant įspėjimo prieš atleidžiant iš darbo terminus, išeitinės išmokos būtų padidintos dukart. Ir tai tęsiasi mėnesių mėnesius. Trišalės tarybos posėdžiai baigiasi be rezultatų, senasis Darbo kodeksas (DK) galioja po senovei. Šios dienos Trišalės tarybos darbotvarkėje numatyta svarstyti DK pakeitimus, kuriuos parengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Siūloma išbraukti iš DK straipsnio dalį, neleidžiančią sudaryti terminuotosios darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, taip pat siūloma sutrumpinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo terminus, numatyti kitokius išeitinės išmokos dydžius ir pan. Visa tai turėtų būti atspindėta kolektyvinėse sutartyse, todėl kiekviena įmonė galėtų nusistatyti sau tinkamą tvarką. Tačiau panašius siūlymus profsąjungos jau ne kartą atmetė, mažai vilčių, kad abipusio sutarimo bus pasiekta ir šįsyk. Derėtų priminti, kad Trišalė taryba, kurioje mėgina lyderiauti profsąjungos, iš tikrųjų atstovauja nedidelei grupei šalies darbuotojų – juk profesinėms sąjungoms priklauso apie 10–15% darbuotojų. Panašiai ir su darbdaviais – įvairių šaltinių duomenimis, profsąjungos prie Trišalės tarybos stalų derasi su darbdaviais, kurie atstovauja 1 iš 10 Lietuvos įmonių. VŽ nuomone, iš užribio į žaidimo aikštę, matyt, turėtų išeiti ir Vyriausybė – pasakiusi A, t.y. gerokai pasunkinusi verslo naštą, ji turėtų rasti būdų, kaip padėti ją kilstelėti.