Planas – suvalgyti daugiau jautienos

Kūčių išvakarės gal ir nėra pats geriausias laikas kalbėti apie mėsą ir jos vartojimą. Bet, kaip sakoma, yra gera proga – nuostolių dėl Rusijos embargo patiriantys lietuviškos mėsos augintojai, perdirbėjai ir prekybininkai sugalvojo ir praėjusią savaitę paskelbė apie specialią socialinę kampaniją, kuri, kaip jie tikisi, padės paskatinti lietuvius daugiau valgyti jautienos ir taip pagelbės mažinant žemės ūkio sektoriaus patiriamus nuostolius.

Plačiau apie paskelbtą socialinę kampaniją skaitykite ČIA.

Kartu pažerta statistikos: šiuo metu jautienos Lietuvoje pagaminama daugiau negu suvartojama, – lietuviai kasmet suvartoja tik po 4 kg jautienos, o Vakarų Europoje įprastas jautienos vartojimas siekia 10–15 kg asmeniui. Tuo metu kiaulienos Lietuvoje suvartojama dešimtkart daugiau nei jautienos, – vidutiniškai po 43 kg asmeniui per metus.

Dar šiek tiek skaičių: 2012 m. į Rusiją buvo eksportuota 210 mln. Lt vertės jautienos, 2013 m., prasidėjus įvairiems apribojimams, šis eksportas krito iki 120 mln. Lt, per pirmus aštuonis 2014 m. mėnesius sudarė tik 85 mln. Lt, o nuo š. m. rugsėjo ši jautienos eksporto rinka visiškai uždaryta.

Suskaičiuota, kad dėl susiformavusio jautienos produkcijos pertekliaus ūkininkai per mėnesį praranda apie 10 mln. Lt. Rusijos rinkos užsivėrimas, akivaizdu, yra tikrai nebloga proga mūsų verslininkams paieškoti, taip sakant, „vidinių rezervų“, tai yra pabandyti Lietuvos vartotoją įtikinti pakoreguoti savo įpročius ir pradėti daugiau valgyti vietinės mėsos, taigi, ir jautienos. Tik tuomet kyla klausimas, ar esama ekonominė-finansinė-socialinė padėtis tikrai leidžia tikėtis kokio nors proveržio šioje „mėsinėje“ srityje.

Kodėl? Ogi todėl, kad jautiena yra tiesiog sunkiai įperkama mūsų vidutiniam vartotojui. Kai kilogramas šios mėsos kainuoja bene dvigubai ar net trigubai daugiau nei kiauliena ir paukštiena, sunku įsivaizduoti, kad kelis šimtus litų per mėnesį gaunantis ir vos galą su galu suduriantis lietuvių pensininkas rinksis sveikesnę, bet kur kas brangesnę mėsą. Net ir vidutines pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai dar negali sau leisti vidutinio Vakarų Europos mėsos valgytojo įpročių. Todėl reklamuok nereklamavęs, skatink neskatinęs, kol nėra socialiai ir finansiškai tvirto pagrindo po kojomis, tikriausiai, nebus lengva įtikinti lietuvius pereiti prie jautienos.

Gal valdžia galėtų kaip nors padėti spręsti geros mėsos kainos mažinimo problemą? Tikriausiai. Tik, panašu, nenori to daryti. Štai, anądien Seimas priėmė rezoliuciją dėl pieno sektoriaus problemų, joje Vyriausybei pasiūlyta pienui ir jo produktams nustatyti lengvatinį 5% pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Nors rezoliucija tėra rekomendacinio pobūdžio, net ir joje apie mėsą – nė žodžio.

Tiesa, mėsinių galvijų augintojai teigia, kad dėl itin menko jautienos vartojimo kalta ne tiek kukli vartotojo piniginė ar kiaulienos dominavimo įpročiai, bet labiau tai, kad Lietuvoje esą sunku nusipirkti tikros jautienos. Čia pats laikas užduoti klausimą tiems patiems ūkininkams – o kodėl jie nepasistengia tos kokybiškos jautienos pasiūlyti vartotojui?

Uždaryta rusų rinka jau privertė mūsų verslininkus gerokai aktyviau ieškoti alternatyvų. Štai ir mėsininkams, panašu, randasi vis daugiau gerų žinių, – prieš kelias dienas Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia paskelbė pasiūlymą visuomenei leisti importuoti lietuvišką mėsą ir jos produktus, o nuo naujųjų metų Lietuvoje įteisinamas ritualinis skerdimas, kuris, kaip tikimasi, padės atverti Artimųjų Rytų rinkas.

Visos šios naujienos leidžia tikėtis, kad kitąmet lietuvių ūkininkai, mėsos augintojai, jau nebepatirs tiek praradimų, kiek jų patiria dabar.

Komentarai