Kodėl verslininkai nemėgsta VLKK?

Nuo šiandien vis daugiau verslininkų pradės žinoti, kad VLKK - tai Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija.Beje, kai kurie dar žino ir baudas išrašinėjančią Valstybinę kalbos inspekciją, bet retas jas skiria.Kam reikia kalbos komisijos, inspekcijos ir t.t.? Valstybinės kalbos politikos 2003–2008 m. gairės iškėlė tokį pagrindinį tikslą: “išsaugoti kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą, kad būtų užtikrintas lietuvių kalbos funkcionalumas visose viešojo gyvenimo srityse.”Sveikintinas tikslas, pavestas VLKK (tiksliau pačios ir suformuluotas). Kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis patriotas, aš noriu, kad mano kalba būtų išsaugota ir funkcionali. Regis, galvojant apie mus ir iškeltas svarbiausias kalbos politikos uždavinys: “planingai ir kūrybingai veikti valstybinės kalbos raidą taip, kad visuomenė suvoktų savosios kalbos vertę ir nenusiviltų jos galiomis”.Visi mano sutikti lietuviai verslininkai taip pat palaiko šiuos tikslus. Tad, atrodytų, visi palaikome ir kalbos komisijas bei inspekcijas, kurios tų tikslų siekia. Deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba.Praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje prasidėjus laukiniam kapitalizmui radosi nauji verslai ir išsiskirti bandančios reklamos. Pamenu, tėvo draugas atsidarė automobilių dalių parduotuvę miestelio centre. Ant didesnio nei 10 metrų ilgio vitrininio lango nusamdytas menininkas nupiešė automobilį ir užrašė “AUTO DALYS”. Vos nudžiuvus dažams prisistatė kalbos inspektoriai, nurodė per X dienas sunaikinti šį barbarišką užrašą ir susimokėti baudą. Kilo klausimų? Ateityje rašyk “AUTODALYS”. Regis, gerai, nerėš akies praeiviams. Vadinasi, “išsaugom paveldą ir užtikrinam funkcionalumą”. Bet tokie veiklos būdai toli nuo “planingų ir kūrybingų”. Juoba kad ir pats verslininkas prieš investuodamas į piešinį ant pastato tikrai būtų pasiklausęs. Kad tik būtų žinojęs, kieno.Laikotarpyje, kai inspektoriai visiems naujiems verslininkams taikė kaltumo prezumpciją, ši inspekcija buvo įsiminta kaip dar vienas grobuonis, kurio reikia saugotis. Tik priešingai nuo mokesčių inspekcijos, šios nematei ir nesisaugojai iki tol, kol jau buvo per vėlu. Per tą laikotarpį buvo daug nemalonių situacijų su visokio plauko inspektoriais, tai skatino tobulinti valstybines struktūras. VMI iš inspektoriaus tapo patarėju. O kai praėjusį dešimtmetį už pirktus asmeninius kompiuterius dar pinigus pradėjo dalyti, darbo žmonių akyse iš viso tapo lyg dėdė iš Amerikos. Kai mokesčių permokų susigrąžinimas tapo ne ką sudėtingesnis už mokesčių mokėjimą, o inspektorių bendravimas konstruktyvesnis, ir daugeliui verslininkų ši organizacija tapo labiau partneris nei žandaras. Bet jei ciniškai žiūrėsime į esmę, tos organizacijos nėra ko mėgti - galutiniame rezultate ji iš manęs pinigus tik ima, o ne duoda.Grįžus prie kalbos klausimo, kaip taip gali būti, kad mokesčių inspekciją, kuriai pavesta paimti mūsų pinigus, mes mylime labiau už kalbos inspekciją/komisiją, kuriai pavesta išsaugoti mūsų kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą?Kai užmenu šį klausimą, dažniausiai išgirstu pašiepiančiu tonu ištartą Smetonienės pavardę. Tačiau komisijoje dirba savo profesijai atsidavę protingi žmonės su gerais ketinimais. O ir pačios p. Smetonienės nuomonė verslo kalbos politikos klausimais dažniausiai visiškai sutampa su tarptautinio verslo atstovais - tiek dėl terminų, tiek dėl pavadinimų. Televizijos (o gal labiau YouTube) laidoje “Pasivaikščiojimai” iš jos lūpų visi girdėjome: “Jeigu aš pavadinau firmą būtent taip, tai ta firma tokiu vardu ir gali būti.”Jei komisijos pirmininkė sako, kad firma turi būti mano sugalvotu pavadinimu, kodėl ta pati komisija man nebeleidžia jos registruoti savo sugalvotu pavadinimu?Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas dar praėjusiame tūkstantmetyje įtvirtino, kad “visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.”Jei įstatymas visada galiojo, kaip mūsų vietinėje rinkoje išaugo tokie kaip Biznio mašinų kompanija? Kaip dar praėjusią savaitę įsiregistravo mažoji bendrija “FLP CTP Hydraulics” ar bendrija “Sveikata-1”? Regis, kažkas Seime tik prieš 5 mėnesius prisiminė, kad pamiršo kam nors pavesti tikrinti steigiamų įmonių pavadinimus. Kad ir per vėlai, bet prisiminė. Sako, geriau vėliau nei niekada.Tai kokias įmones registruosime nuo šiandien? Dar praėjusių metų gruodžio 12 d. VŽ citavo Valstybinės kalbos inspekcijos atstovą, esą jie rūpinasi tik klaidų šalinimu. Žodžių nesudarantys trumpiniai ir kitomis kalbomis parašyti žodžiai, anot specialisto, nėra klaidos. Atrodytų, logiška. Bet tame pačiame straipsnyje VLKK atstovė aiškiai nurodo mano jau minėtą įstatymą, kuris nepalieka vietos užsienio kalbų žodžiams. Kaip visuomet, prieš pat pakeistos tvarkos įsigaliojimą pradedama galvoti apie pasekmes. Premjeras daug nesigilindamas pažada sustabdyti “šį kvailą dalyką” (VŽ 2013 m. balandžio 18 d.).Jaunieji IT verslininkai savo tinklaraščiuose ir komentaruose užpila VLKK įniršio lavina ir atviru tekstu tyčiojasi iš konkrečių savo darbą dirbančių specialistų.Regis, VLKK kvailio vietoje - bando įgyvendinti politikų išleistus įstatymus, o tampa visuomenės patyčių objektu, ir net pats premjeras jos pastangas vadina kvailomis bei žada stabdyti. Jei premjeras tesės žodį, po visų pusmečio diskusijų, prikurtų papildomo tikrinimo sistemų ir visuomenėje sukelto pykčio niekas visgi nesikeis.Tačiau bent jau šiandien galioja naujoji tvarka ir jos pakeitimų viešoje erdvėje nesigirdi. Todėl nebegalite registruoti visokių “Žaliavarlė.lt”, “FLP CTP ...” ir kitokių raidžių ir simbolių kratinių.Kai BPT steigs naują fondą Lietuvoje, vietoj UAB "BPT Baltic Fund 3" irgi turės rinktis kažką panašaus į UAB "Bėpėtė Baltijos fondas Česlovas" (suprask, pirmas ir antras jau užimti su Antanas ir Bronius). Ateina biznio kompanijų, draiverių, manilitų, profitmasterių ir t.t. era - tereikia prie bet kokio barbarizmo prilipdyti lietuvišką galūnę, ir įmonės pavadinimas tampa pilnai lietuviškas. Jei VLKK biure 6-ioms valandoms nedings elektra, neįvyks priešgaisrinė evakuacija ar kas nors panašaus, jie neprieštaraus tokios įmonės įregistravimui. Jei visgi įvyks, nepaprieštaraus ir visiems kitiems.Kaip sako jau anksčiau minėtos valstybinės kalbos politikos gairės, “valstybinės kalbos politika turi būti suprantama ir priimtina visuomenei.”Laikau save visuomenės dalimi ir sakau, kad man tokia politika nei suprantama, nei priimtina. Pasisakau už barbarizmų ir gramatinių klaidų šalinimą iš visų erdvių, įskaitant verslą su savo pavadinimais. Tačiau nepalaikau sprendimo užkirsti kelią eksportuojančiajam verslui registruoti taisyklingus pavadinimus pagal savo veiklos specifiką ar uždrausti pasaulinę praktiką, kaip vadinami fondų holdingų steigiami vienetai. Regis, šiandien viskas vyksta priešingai: uždraudžiame tarptautinius pavadinimus ir į jų vietą pastatome barbarizmus lietuviškomis galūnėmis.Grįžkime prie straipsnio klausimo: kodėl verslininkai nemėgsta VLKK? Mano nuomone, pagrindinė priežastis - viešo bendravimo stoka. Naujienos apie komisiją ir inspekciją dažniausiai pasirodo tuomet, kai kalbininkai ką nors iš mūsų atims, o ne duos. Jos pasirodo tuomet, kai sprendimas jau priimtas, o ne formuojamas. Visuomenė apie jas apskritai sužino tik tuomet, kai jau kažkas atimta, o ne numatoma. Galiausiai, komisija ir inspekcija ne rūpinasi kalbos plėtra ar funkcionalumu, o tik vykdo jiems įstatymais pavestas funkcijas. Jei tai tęsis, išvysime dar ne vieną lietuvius pykdantį valdžios nutarimą valstybinės kalbos klausimu, o atpirkimo ožys ir vėl bus VLKK.