Kinijos juanio stiprėjimas

Kinijos juanis – valiuta, kuri ilgą laiką buvo fiksuota JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2005 Kinija „atsirišo“, leidusi juaniui stiprėti: vienu kartu 2% 2005-ųjų liepą, vėliau palaipsniui per trejus metus dar apie 18% JAV dolerio atžvilgiu.

Tačiau krizė buvo geras pretekstas stiprėjimą sustabdyti – pabūgo Kinija, kad dėl krizės traukiantis eksportui visas Kinijos augimo lokomotyvas ims ir sustos.

Nesustojo.

Ir panašu, kad kinai netrukus vėl leis juaniui toliau slysti stipryn.

Kone vieninga nuomonė, vyraujanti jau ne vienerius metus, yra ta, kad Kinijos juanis yra neįvertintas, t.y. jis yra per pigus JAV ir kitų valiutų atžvilgiu. Šiandien pagal populiarųjį Big Mac indeksą juanis yra 50% per pigus. Tarptautinis valiutos fondas sako, kad Kinijos juanio perkamosios galios pariteto (PPP) kursas turėtų būti 3.724, t.y. juanis turėtų būti net 80% stipresnis.

Kaip Kinijos valiutos „pigumo“ įrodymą JAV, Europos politikai rodo į milžinišką Kinijos eksporto perteklių. Esą pigi valiuta, pigios prekės, tad ir eksporto paklausa didelė, ir deficitai prekybos partnerių sąskaitose kaupiasi, ir darbo vietos prarandamos. Net ir besivystančių rinkų prekybos partneriai (Indija, Brazilija, Meksika, Indonezija...) dabar jau reiškia nepasitenkinimą dėl didėjančio importo iš Kinijos. Būtent tokių pasipiktinimų spaudžiama Kinija ir leido savo valiutai tolydžiai stiprėti kelerius metus prieš krizę. Dabar, esant solidžiam augimui, užsienio politikai spaudžia ir toliau spaus Kiniją leisti juanį judėti pariteto link.

Valiutos revalvacija galėtų būti ir vienas iš įrankių vidaus ūkio problemoms tvarkyti: kaip žinia, Kinijos valdžia, leidusi sau 15% BVP dydžio vidaus ūkio stimuliavimo planą, nesužiūrėjo pinigų srautų. Komercinių bankų paskolų pernai, lyginant su 2008-aisiais, beveik padvigubėjo, ir didžioji jų dalis nukrypo į nekilnojamojo turto sektorių, kuriantį mažai ilgalaikės vertės. Paties BVP augimas buvo kone kapitalo investicijų bumo rezultatas – šios pernai augo net 30%. Ne tik perteklinės investicijos ir NT burbulas, bet ir infliacija jau tapo rūpesčiu šalies reguliuotojams.

Valiutos kurso stiprinimas šiuo atveju padėtų bent kažkiek suvaldyti tiek turto kainų burbulus, tiek vartotojų kainas.

Jei revalvacija bus,kokia? Dauguma mano, kad procesas bus tolydus, t.y., panašiai toks, kokį matėme iki šiol. Tačiau aš neatmesčiau ir alternatyvos, kad juanis gali būti revalvuotas netikėtai ir staiga – visų pirma tam, kad būtų išvengta spekuliacinio spaudimo ir kapitalo įplaukų, kurių Kinijos ūkiui su burbuliuojančiu NT sektoriumi dabar mažiausiai nereikia. Kita vertus, staigios ir didelės vienkartinės revalvacijos tikėtis irgi neverta: Kinijos politikai labai gina savo eksporto varomą ūkį, tad matyt nesiryš šiemet kokiais 10% ar daugiau staiga pabranginti savo eksportuojančių įmonių prekes. Jie baiminasi Japonijos’80 scenarijaus.

Ką šiuo klausimu sako rinkos? O rinkos savo lūkesčius pateikia ir dėl revalvacijos dydžio, ir dėl laiko. Antai Čikagos biržos ateities sandorių kontraktai šiuo metu įkainoja 2.45% juanio stiprėjimą JAV dolerio atžvilgiu iki kitų metų pradžios.

Ne be priežasties tokios palyginti kuklios prognozės. Ir Kinijos politikai pastaruoju metu vis kartoja pasaulio žiniasklaidai savo mantrą, kad nesiruošia judinti juanio. O ir pernai metų tragiška eksporto statistika iš atminties dar neišdilo - kaip gali tikėtis kinų valdžios veiksmų valiutos atžvilgiu, jei Kinijos eksportas pernai susitraukė net 16%?

Tačiau tarptautinė prekyba, tikėtina, savo krizę pergyveno, ir jau atsiranda atsigavimo ženklų. Pačios Kinijos eksportas po beveik metus trukusio kritimo gruodį ir sausį augo, ir šiemet tikimasi, nors ne dviženklio, bet solidaus 8% augimo.

Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, juanio stiprėjimas man atrodo neišvengiamas. Kinija savo BVP dydžiu jau pasivijo Japoniją, antrą didžiausią ūkį pasaulyje. Tačiau pagal BVP/gyventojui Kinija dar tik besivystanti šalis su dideliu augimo potencialu. Jei Kinija nori pereiti nuo nestabilaus augimo pagrįsto eksportu prie vidaus vartojimu paremto augimo, ji negali tęsti savo „perku dolerius“ politikos. Rezervai jau išsipūtę iki 2.4 trilijonų USD, o jų laikymas ir „sterilizavimas“ – tikrai ne nemokamas malonumas.

Ir naudos ilgalaikės revalvuojant pačiam šalies ūkiui būtų. Leisdama juaniui stiprėti Kinija automatiškai leistų didėti savo šalies gyventojų perkamajai galiai, - o tai ir Kinijos gyventojus turtingesnius padarytų, ir globalius taupymo-investicijų „disbalansus“ ilgainiui padėtų išspręsti.

Galop, jei Kinija nori pretentuoti į pasaulinės rezervų valiutos poziciją, valiutos konvertabilumas – neišvengiamas reikalavimas. Bent šiuo metu pasaulio centriniai bankai vengia juanio būtent dėl ribotų galimybių laisvai konvertuoti. O tokiu leidimu Kinijos valdžia dalį savo valiutos kontrolės galios perduotų rinkos jėgoms.

Tai ar nėra Kinijos juanis patraukli investicija grąžos/rizikos ir portfelio diversifikavimo atžvilgiu? Net jei šiemet Kinijos valdžia per daug nenustebins, 1-5 metų horizonte ir toliau, manau, žaidimas vyks į vienus vartus. Investicija į juanį – tai investicija į Kinijos ūkio augimą neprisiimant vietinės akcijų rinkų rizikos, kuri bent šiuo metu atrodo gana didelė.

P.S. Tiesa: spekuliuojant, manau, neverta per daug pasitikėti Kinijos centrinio banko ar kitų valdžios pareigūnų komentarais spaudoje. Tikėtis, kad jie praneš apie juanio revalvaciją viešai ir mėnesį iš anksto būtų tolygu laukti analogiškų veiksmų iš mūsų valdžios lito atžvilgiu ;)