Su doleriu (prieš eurą): laimėj ir nelaimėj

Dolerio korekcijos jau galima buvo tikėtis iš techninių faktorių. Pvz., iš to, kad jau kurį laiką „trumposios“ pozicijos doleriais keliais standartiniais nuokrypiais viršijo istorinį vidurkį. Vos doleriui pradėjus stiprėti, trumpąsias pozicijas kai kam jau teko uždaryti (vadinamasis „short squeeze“), o tai tik dar labiau pagreitina dolerio stiprėjimą. Kartu su doleriu koregavosi ir visų ypač pastaruoju metu pamėgtas auksas – jis irgi jau buvo gerokai „perpirktas“, sprendžiant iš „net long“ pozicijų ateities sandorių rinkoje.

Nemažą reikšmę, manau, turi ir metų galas. Paprastai pavieniai investuotojai ir fondai peržiūri savo portfelius, fiksuojamas pelnas. Tikiu, kad nemažai JAV privačių ir institucinių investuotojų metams baigiantis uždarė savo rizikingesnes investicijas, „repatrijavo“ į savo vietinę valiutą, dolerį.

Žinoma, pokyčių nebūtų, jei nebūtų tam fundamentalių priežasčių.

Doleriui stiprėti pastarąjį mėnesį padėjo gana nemažai pozityvių JAV ūkio naujienų – vartotojų pasitikėjimas, paraiškos būsto paskoloms, mažmeninė prekyba, gamyba, eksportas...- dauguma rodiklių gerėjo, o kai kur net lenkė analitikų prognozes. Įdomu, kad nuo paskutinės “geros” darbo rinkos ataskaitos JAV gruodžio pradžioje (kai paskelbė nedarbą sumažėjus nuo 10.2% iki 10%), pasikeitė ir dolerio reakcijos į naujienas pobūdis. Iki tol doleris buvo „lakmuso“ popierėlis rizikos apetitui rinkose - į geresnes JAV makro naujienas JAV doleris dažnai silpnėjo, investuotojams plūstant į rizikingesnes investicijas. Dabar gi geresnės naujienos lydimos stipresniu doleriu, nes (bent statistiškai) gerėjanti ūkio padėtis JAV kursto rinkos dalyvių lūkesčius dėl bazinių palūkanų normų kėlimo JAV. Ir atvirkščiai.

Iš paskos gerų naujienų, keičiasi ir euro/dolerio palūkanų normų skirtumas dolerio naudai. Pvz., skirtumas tarp 2 metų apsikeitimo (swap) palūkanų normų greta valiutos kurso atrodo taip:

Aiškiai, tai – tik dar vienas liudijimas apie rinkos dalyvių besikeičiančius lūkesčius JAV ir euro zonos pinigų politikos atžvilgiu.

Žiūrint į euro ir dolerio santykį, JAV valiutai stiprėti padėjo ir nerami situacija euro zonoje, pirmiausia Graikijos reitingų sumažinimas Braška ne tik Graikijos, bet ir kitų PIGS šalių finansai, o tai reiškia netolimoj ateity ECB turės rimtų problemų. Graikija turės mažinti savo biudžeto deficitą nuo keliolikos iki 3% (to reikalauja ES Stabilumo ir augimo paktas), ir, kaip supratau iš Graikijos valdžios pasisakymų, jie tą pasiryžę daryti. Šalies ūkis tokiomis restrikcinėmis sąlygomis toliau smuks. Ir kai, atsigavus Vokietijai, ECB vėl susirūpins infliacijos kriterijumi, palūkanų normų didinimas visai euro zonai taps dilema, nes Graikija ir kitos PIGS šalys dar tik kovos su recesija – o tada jau galime abejoti ir tolesniu euro zonos likimu.

Kas JAV valiutos euro atžvilgiu laukia toliau?

Euro zonos faktorius, esu tikra, išliks rimta grėsme euro zonai ir jos valiutai. Dėl gerėjančių JAV makro rodiklių, abejoju. Taip, statistiškai padėtis gerėjo. Tačiau dar prognozuojamas nedarbo augimas iki 10.5%. “Cash for clunkers” ir kitų JAV vyriausybės pastangų palaikoma ekonomika savarankiškai nebūtinai susitvarkys. Kitąmet laukia Bušo kadaise įvestų lengvatinių mokesčių (pajamų, pelno iš kapitalo, dividendų ir kt.) panaikinimas – dar vienas smūgis vartotojui.

Tačiau savaime prasta JAV ūkio padėtis valiutos kursui dar nieko nereiškia, nes vertinti reikia santykį su kita valiuta, pvz., euru. Jei euro zonoje bus dar blogiau nei JAV, doleris euro atžvilgiu stiprės.

Tiesa, dabar dauguma analitikų ir rinkos stebėtojų laukia rimtesnės korekcijos rinkose – esą jau gana neblogai rizikingos investicijos pelnosi nuo šių metų kovo. O ir problemos finansų dar ne visos išspręstos: dar didelės sumos nenurašytų paskolų reiškia, kad kažkur dar “nusprogti” kokia didesnė finansų institucija ar jų grupė.

Kiti gi rizikos šaltinio korekcijai ieško pastaruoju metu susiformavusiuose burbuluose, labiausiai Kinijoje. Ten investicijos į gamybą gresia pertekliniais pajėgumais. Nekilnojamojo turto rinka irgi rodo perkaitimo ženklus, ir jau susilaukė reguliuotojų dėmesio ir grasinimų. Kinijos rizikos faktoriui stebėti tinka kad ir Shanghai Composite akcijų indeksas (ypač NT sektorius), kuris pastarosiomis savaitėmis neranda krypties.

Jeigu rinkose išvysime dar vieną šoką, labai tikiu, kad vėlgi pasikartos pernykštis dolerio stiprėjimo scenarijus, kai iš baimės visi bėgo į JAV Vyriausybės vertybinius popierius.

Kitas svarbus faktorius - palūkanų normos. Nors daug kas tiki, kad ECB pirmasis kels bazines palūkanų normas, aš manau, kad FED veiksmai (ir lūkesčiai dėl jų) artimiausią pusmetį rems JAV valiutą, nes JAV palūkanos nuleistos žemiau, tad ir pokyčiai – net jei dar ne kitąmet – bus dažnesni ir ženklesni.

Taigi doleris (prieš eurą) kaip investicija, sakyčiau, labai neblogai tinka kraštutiniams scenarijams: tiek panikos rinkoje epizodams, tiek ir netikėtai gerėjančios JAV makro/prastėjančios euro zonos situacijos atvejui.