Apie Vilibor ir Rigibor ryšius

Pastaruoju metu ganėtinai daug laiko skiriu statistiniams/ekonometriniams patyrinėjimams – apšilimas prieš magistrinį darbą :).

Viena iš temų, į kurią gilinuosi – finansų rinkų sąveika, priežastingumas ir krizių poveikis ryšiams. Pamėginau šį tą pritaikyti ir mūsų tarpbankinės rinkos palūkanų normoms. Tiksliau, (Vilibor-Euribor) ir (Rigibor-Euribor) laiko eilutėms.

Kadangi turime griežtai fiksuotus valiutų kursus (ypač Lietuva su valiutų valdyba), neturėtų būti skirtumų tarp to paties laikotarpio mūsų ir euro tarpbankinių palūkanų, ar bent minimalūs. Lygiai taip ir tarp išankstinių (forward, F) ir neatidėliotinių (spot, S) sandorių valiutų kursų – tai išplaukia iš padengto palūkanų normų pariteto:

F/S= (1+Vilibor)/(1+Euribor)

Tos paties laikotarpio palūkanų normų (ar forward ir spot valiutų kursų) skirtumai mūsų atveju atspindi valiutos riziką. Ne paslaptis, kad pastarųjų kelių metų įvykiai gerokai paveikė šiuos dydžius:

Kadangi stacionarūs tik vienos nakties, 1 savaitės ir 1 mėnesio skirtumai, toliau nagrinėjau tik juos (nors, aišku, galima nestacionarių laiko eilučių atveju nagrinėti pirmos eilės skirtumus arba bandyti įrodyti, kad eilutės kointegruoja...). Be to, didžioji dalis sandorių tarpbankinėje rinkoje ir vyksta iki 1 mėn.

Kaip ir daugeliui turto rūšių, krizės epizodais koreliacija didėja (=gt;1):

Koreliacija prieš krizę:

Koreliacija per krizę:

„Prieš krizę“ apibrėžiau kaip 2004:01 – 2007:01, o “krizę“ nuo 2007 iki dabar. 2007-ųjų pradžioje, kaip pamenate, ir prasidėjo visa ta panika dėl devalvacijos, kai kažkas Latvijoje SMS paskleidė...

Statistiniu testu patikrinau, ar iš tikrųjų įvyko „lūžis“, ir koreliacija reikšmingai skiriasi iki 2007-ųjų pradžios ir po. Ir įsitikinau, kad visų jų pokytis reikšmingas (su gt;99% statistine tikimybe). Tiesa, literatūroje nuo Forbes K. ir Rigobon R. (2000) tapo madinga „krizės“ laikotarpio koreliacijas pamažinti dalijant iš netiesinės kintamųjų variacijos pokyčių funkcijos (nes koreliacija iš dalies padidėja ir dėl to, kad pačių kintamųjų variacija didėja). Bet net ir šiuo būdu pakoregavus koreliacijos koeficientus, 2/3 jų pokyčių yra statistiškai reikšmingi su ta pačia gt;99% tikimybe.

Akivaizdu, kad iki šiol (Vilibor-Euribor) ir (Rigibor-Euribor) juda gana sinchroniškai. Bet kad ir situacija dar mūsų regione toli gražu ne stabili - priešaky tik skolos, skolos... Prieš savaitę Moody‘s išleido ataskaitą apie prastas Lietuvos ūkio perspektyvas. O ir latas vis dar tvirtai laikosi viršutinės ribos...

Dar įdomesnis klausimas – kas lėmė ką?

Čia gali pagelbėti paprastas Granger priežastingumo (Granger causality) testas dinaminiam modeliui tarp kintamųjų. Priežastingumas šiuo atveju – tai atsiliekančiųjų vieno kintamojo reikšmių (lags) svarba aiškinant kito kintamojo pokyčius. Rezultatas su (Vilibor-Euribor) ir (Rigibor-Euribor) laiko eilutėmis gavosi toks:

Pastebėtina, kad prieš krizę tarp (Vilibor-Euribor) ir (Rigibor-Euribor) dydžių priežastingumo beveik nerasta. Bet pažiūrėkite, kaip pasikeitė santykiai nuo 2007-ųjų. Čia jau akivaizdžiai reikšmingi ir beveik visur VIENPUSIAI ryšiai nuo (Rigibor-Euribor) mūsų (Vilibor-Euribor).

Akivaizdu, kad krizė (pasaulinė ir vietinė) ne tik sustiprino ryšius tarp Lietuvos ir Latvijos tarpbankinės rinkos rizikos premijų, bet ir padarė Latviją „rizikos šaltiniu“, mat tai, kaip keitėsi palūkanų normų skirtumai ten, po dienos ar kelių atsispindėjo (ir iki šiol atsispindi) Lietuvos tarpbankinėje rinkoje.

Taigi ne visai „iš oro“ tos Vilibor palūkanos – iš baimės Latvijai. Nors rezultatas intuityviai visiems žinomas, vis tiek smagu rasti šiokį tokį post factum statistinį paliudijimą.