Prievaizdui nelabai patiko Avulio paslauga, leidžianti butą įsigyti be pinigų

Pasak Lietuvos banko pranešimo, „Hanner" pristatyta išperkamoji butų nuoma nepatenka į Lietuvos banko reguliavimo sritį, tačiau ši paslauga vartotojui gali kelti reikšmingų rizikų.
Lietuvos bankas teigia, kad yra rizika, kad bankas neteiks kredito, jei išperkamosios nuomos laikotarpiu (2 metai, kol įsigyjamas būstas) pasikeis vartotojo finansinė padėtis. Taip pat yra grėsmė, kad išperkamąją nuomą mokantis asmuo negaus kredito, pasikeitus atsakingo skolinimo, kredito įstaigų reguliavimui ar kitam teisiniam reglamentavimui.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuomos laikotarpiu pasikeitus nuomojamo būsto kainai (jai padidėjus ar sumažėjus), priklausomai nuo sutarties sąlygų, vartotojui gali tekti įmokėti daugiau nuosavų lėšų, nei planuota nuomos laikotarpio pradžioje.
„Vartotojui gali kilti ir kitų su kreditavimo sąlygomis, būsto kainomis ar reguliacine aplinka nesusijusių rizikų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti visas sudaromų sutarčių sąlygas. Tokios papildomos rizikos, pavyzdžiui, gali būti susijusios su nuomotojo finansinės būklės pablogėjimu arba paslaugos teikėjo piktnaudžiavimu nuomos sutarties nutraukimo teise“, – rašoma Lietuvos banko pranešime.
Atsižvelgdamas į galimas rizikas vartotojams, Lietuvos bankas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir atkreipė dėmesį į paslaugos vartotojui galinčias kilti rizikas.
„Lietuvos banko vertinimu, kredito įstaigos turėtų informuoti klientus, ketinančius pasinaudoti būsto nuomos su išpirkimu paslauga, apie su šia paslauga susijusias rizikas“, – aiškina reguliuotojas.
Lietuvos bankas ketina stebėti šios paslaugos teikimą, jos siūlymo praktiką bei poveikį būsto rinkai. Teigiama, kad išaiškėjus nepageidaujamoms rizikoms, Lietuvos bankas gali inicijuoti atitinkamas su šia paslauga susijusias priemones. Kokios tai priemonės – kol kas neįvardijama.
Dvi sąlygos
Tiesa, Lietuvos bankas teigia, kad išperkamąją nuomą vertintų pozityviau, jei NT plėtotojai, teikdami paslaugą, tenkintų dvi sąlygas.
Pirma, neturi būti jokio išankstinio kredito įstaigos įsipareigojimo suteikti paskolą nuomojamam būstui įsigyti, t. y. neturi būti jokių išankstinių susitarimų tarp nuomininko ar nuomotojo ir kredito įstaigos dėl paskolos nuomojamam būstui įsigyti.
Antra, numatytas minimalus reikalaujamas pradinis įnašas gali būti sumokėtas kaip nuomos mokestis, tačiau prieš suteikdama paskolą būstui įsigyti kredito įstaiga turi įvertinti atitiktį atsakingo skolinimo reikalavimams. Kredito įstaiga privalo įsitikinti, kad visos nuomos įmokos yra sumokėtos iš nuosavų kliento lėšų ir atsižvelgti į aktualią turto vertę, nustatytą pagal pakartotinai atliktą turto vertinimą nuomos termino pabaigoje.
Sako, kad logiškas
„Hanner" vadovas Lietuvos banko išaiškinimą vadina „logišku".
„Lietuvos banko komentaras yra logiškas, netgi pavadinčiau jį pragmatišku. Lietuvos bankas reguliuoja komercinių bankų veiklą ir prižiūri, kad skolinimas fiziniams asmenims vyktų pagal atsakingo skolinimosi taisykles, o mūsų veikla, kuri yra susijusi su būsto nuoma, nepatenka į Lietuvos banko reglamentavimo funkcijas“, – VŽ komentuoja p. Avulis.
Anot jo, „rizikos čia nėra“, kaip ir pažeidimų. Abi Lietuvos banko nurodytos sąlygos sutartyse su klientais yra išpildytos, sako p. Avulis, ir pažymi, kad, jo supratimu, „Lietuvos bankas pretenzijų neturi“.
„Hanner“ paslauga per kelis mėnesius jau pradėjo naudotis „kelios dešimtys“ gyventojų. Tikslaus skaičiaus p. Avulis sako kol kas nenorintis atskleisti dėl komercinių priežasčių.
Skelbė, kad Lietuvos bankas neprieštaraus
VERSLO TRIBŪNA
„Hanner“ dar šių metų kovą pasiūlė naują paslaugą rinkoje – butų nuomą su išsipirkimu (angl. rent to buy). Paslauga orientuota į žmones, nusprendusius įsigyti butą, bet neturinčius pradinio 15% įnašo.
Paslaugos esmė yra ta, kad, NT plėtotojas leidžia potencialiems pirkėjams nuomotis butus naujuose bendrovės pastatytuose namuose, o mėnesinės nuomos įmokos užskaitomos kaip pradinis įnašas, norint gauti iš banko būsto kreditą.
Mėnesinė nuomos kaina nustatoma taip, kad per dvejus metus susidarytų suma, lygi 15% konkretaus buto vertės.
Maksimalus nuomos laikas yra dveji metai, po kurio arba įvyksta buto pirkimo sandoris, arba nuomininkas išsikelia, o už nuomą sumokėti pinigai lieka bendrovei.
„Išperkamoji butų nuoma neprieštarauja Lietuvos banko atsakingo skolinimosi taisyklėms“, – per viešą paslaugos pristatymą kovo pradžioje tikino Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.
15% reikalavimas
Lietuvos banko pastangomis Lietuvoje dar 2011 m. įsigaliojo nuostatai, skatinantys atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą.
Šių nuostatų tikslas - sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo ir perteklinės rizikos koncentracijos riziką.
Pagal šiuos nuostatus, norint imti būsto paskolą pirmajam būstui įsigyti, privaloma būti sukaupus bent 15% pradinį įnašą už butą.
Toks reikalavimas buvo patvirtintas siekiant, kad pradinio įnašo kaupimo laikotarpiu asmuo ar šeima išbandytų savo galimybes kas mėnesį atsidėti tam tikrą pinigų dalį paskolos grąžinimui, taip pat „pasitreniruotų“ stabiliai kaupti lėšas prieš priimdami didžiausią savo gyvenime finansinį įsipareigojimą.
Todėl net kai kurie NT plėtotojai į „Hanner“ pasiūlytą idėją, kaip apeiti šį reikalavimą, žiūrėjo nevienareikšmiškai.